Kantri tėvu vadinamas Virgis Stakėnas neįsivaizduojamas be gitaros, su ja nesiskiria jau kelis dešimtmečius, todėl nieko keisto, kad šį muzikos instrumentą atsinešė ir į „Muzikos salę“. Tiesa, gitaros garsai vis dėlto nelabai nuskambėjo – remiantis organizatorių taisyklėmis, groti čia negalima.
„Nepaprastai sunku matyti savo mylimą, antrą po žmonos, objektą, kuris uždarytas, – žiūrėdamas į dėkle esantį instrumentą prisipažino V.Stakėnas. – Bet vis tik stende pabrazdinsiu tyliai, kad netrukdyčiau kolegoms muzikantams.“
Pokalbio su Ramūnu Zilniu metu Virgis aptarė jam, kaip atlikėjui, itin reikšmingą įvykį. Ką tik buvo išleistas 20-asis jo albumas, kuriam pasirinkta ypatinga data – 2020-ųjų antro mėnesio 20-a diena. „Muzikos salėje“ jis pristatytas ir fiziniu formatu. Kaip sakė Virgis, naktį jis pats tą albumą „kepė“ ir pagamino 100 vienetų – pusė jų atiteks pažįstamiems, kitą pusę galima įsigyti Vilniaus knygų mugės metu.
Vis dėlto albumas ypatingas toli gražu ne tik dėl datos. Jo pasiklausę gerbėjai turėtų nustebti – tai visiškai kitoks Virgis Stakėnas, mat kūriniai nemenkai pagardinti elektroniniu prieskoniu.
Kaip pasakojo Virgis, šio albumo sumanytojas yra JAV gyvenantis jo sūnėnas Ignas Marcinkevičius. Kadangi skiria nemažas atstumas, V.Stakėnas juokėsi, kad jie susirašinėdami sumušė visus programėlės „Viber“ rekordus. Tačiau iš pradžių atlikėjas net nenutuokė, koks iššūkis laukia.
„Kai pasiūlė, pasakiau – kodėl gi ne? Bet paskui pastebėjau, kad viskas eina ne ta linkme, kuria tikėjausi – tai ne baladės, tai ne kantri, tai visiškai kas kita, visai kitokia muzika, ir turiu prie jos priprasti. Ne taip lengva. Mes kartais kimbame į atlapus, visa laimė, kad mus skiria Atlantas.
Buvo daug sprendimų, bandymų, ieškojimų. Bet, atrodo, esu patenkintas, nes supratau, kad tai visiškai naujas žingsnis mano biografijoje“, – apie netikėtą etapą karjeroje kalbėjo V.Stakėnas, savo naują muziką pavadinęs jaunam žmogui suprantama kalba.
Nors prisipažino, kad iš pradžių patyrė nemenką šoką, atlikėjas pridūrė, kad iš pradžių jį guodė, o vėliau ramino viena mintis.
„Esu garantuotas, kad čia lieka žodžio svarba. O tekstas man labai svarbu. Džiaugiuosi, kad Ignas surado labai įdomu raktą, kad ta poezija būtų, kad nepasislėptų, nors kai kurie kūriniai, kuriuos anksčiau grojau akustiškai, visiškai apversti“, – paaiškino V.Stakėnas, naujo savo stiliaus neatmetantis galimybės plėtoti ir ateityje.
Virgis negalėtų pasakyti, kuris kūrinys iš šio albumo jo mėgstamiausias – anot atlikėjo, tai tas pats, kas mamos klausti, kurį vaiką ji labiausiai myli. Tiesa, pripažino, kad viena daina pareikalavo išskirtinio dėmesio.
„Daugiausia problemų kėlė, daugiausia energijos paaukojo kūriniui „Nelaimingi žmonės“, – atskleidė V.Stakėnas, pridūręs, kad ši daina puikiai tiktų ir kokio nors kino filmo garso takeliui.
Beje, viena daina elektroniniu skambesiu nuskambėjo dar prieš kelis mėnesius – tai internetą apskriejusi „Nepripratau“ versija su Keanu Blunt.
„Tai irgi prodiuserio Igno nuopelnas. Įvyko jo ir Keanu suokalbis, kad padarys mano dainos remiksą. Kai parodė, buvo dar vienas lengvas šokas, bet turėjau priprasti, juk turiu būti kolegiškas, ne bambeklis senis, sakantis, ką čia padarėte su mano muzika, – dueto užuomazgas prisiminė V.Stakėnas. – Pasitikėjau Ignu, paklausiau jo nuomonės, o jis pasakė – čia cool, veža. Tada nusiraminau, patirtis parodė, kad tai įdomus dalykas.“
Virgis pats rado ir filmavimo vietas minėtos dainos vaizdo klipui. Kaip pasakojo, jis filmuotas vienoje ūkininko sodyboje greta Šiaulių.
„Suvažiavo dešimties žmonių brigada. Du arkliai, „Tesla“ automobilis, žiežirbos, šiaudai, laukas... Visa tai buvo nufilmuota, sudėta į filmą – filmu vadinu vaizdo klipą, kuris iki šiol veža, yra įdomus, kad net užsinorėjau dar“, – nauja patirtimi pasidžiaugė V.Stakėnas.
Aptartas Virgio albumas vadinasi „Stakėnas“, tačiau nesunku pastebėti, jog išdidintos atitinkamos raidės suformuoja anglišką žodį „taken“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „paimtas“.
„Televizija tuo metu rodė serialą „Taken“, o Ignas sugalvojo, kad aš kaip ir esu pagrobtas į kitą žanrą, į kitą manierą, – idėją paaiškino V.Stakėnas. – Bet gal tai nėra blogai, man jau pradeda patikti. Nežinau, kaip tai priims žmonės, gerbėjai ar tie, kurie tą muziką kuria, bet aš iki šiol mokausi.“
Viena aišku – išaugusio susidomėjimo V.Stakėno kūryba netrūksta. Apie tai byloja ir didėjantis jo instagramo anketos populiarumas.
„Sulig kiekviena diena mano instagramas vis auga ir auga, bijau, kas čia bus. Tiesą sakant, kai kurie mano amžininkai išvis nesupranta, kas tas instagramas, jie geriausiai žino, kas yra šimtas gramų“, – šmaikštavo atlikėjas.
„Kiekvieną dieną ten kažką parašau, jau žinau, ką parašysiu poryt, planuoju. Instagramą pavergiau sau, kad jis dirbtų man. Nededu, ką valgau. Neturiu nei kačiuko, nei šuniuko, bet turiu muziką, kuri man atstoja viską.“
Taigi, dalis žmonių Virgį atrado tarsi iš naujo. „Kai Olegas Surajevas su manimi filmavo laidą, buvo trys pagrindiniai klausimai. Pirmas lengviausias – jis neemigravęs? Antras sunkesnis – jis dar groja? Ir paskutinis stipriausias – jis dar gyvas?“, – prisiminęs šyptelėjo V.Stakėnas, ateityje, panašu, nustebinsiantis dar ne kartą.
Transliacija iš „Muzikos salės“: