Džiugia žinia atlikėja su savo gerbėjais pasidalijo socialinio tinklo paskyroje. Netrukus bičiuliai ir jos muzikos gerbėjai suskubo sveikinti bei pasidžiaugti atlikėjos sėkme.
„Pirmąją savo dainą parašiau prieš dvylika metų. Rašiau, nes jutau vidinį poreikį, nes buvo paauglystė ir norėjau rast būdų, kaip dorotis su pasaulio įvykiais, potyriais ir pojūčiais. Grojau, nes muzika jau buvo man tapusi kalba, kuri veikia, kai nebeveikia niekas kitas. Labai egoistiškai ir paprastai viskas prasidėjo. Tada vienas po kito atėjo klausytojai. Pirmiausia – iš arti, vėliau – vis iš toliau, vis mažiau pažįstami. Taip atėjau iki šito taško. Taško, kai koncertuoju tūkstančiui „nepažįstamų“ žmonių ir jaučiu, kad susikalbam. Šitam taške būdama vis dar nesugebu muzikos vadinti darbu. Nors tai ir vienintelis dalykas, kuriuo šiuo metu užsiimu.
Ir ar būčiau patikėjus, jei kas prieš dvylika metų man būtų pasakęs, kad dainuosiu tūkstančiui žmonių? Nieku gyvu nebūčiau. Net nebūčiau drįsusi apie tai svajoti.
O prieš savaitę sulaukiau skambučio su klausimu, ar sutikčiau padainuoti Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos iškilmėse. Tokio klausimo niekada net sapnavusi nebuvau. Tokios situacijos gyvenime net nebuvau bandžiusi įsivaizduoti. Tokia situacija mano gyvenime paprasčiausiai neegzistavo. Iki to skambučio.
Jeigu tarp šitą žinutę skaitančių žmonių yra nors vienas, kuris vakar parašė pirmą savo gyvenime dainą, nupiešė pirmą paveikslą, parašė pirmą eilėraštį, etc., tai noriu jam pasakyti du dalykus. Pirmas: viskas gerai, jei bijai kam nors parodyti tai, ką sukūrei. Šita baimė tau padės siekiant kokybės ir išskirtinumo. Antras: net jei bijai labai labai, privalai išdrįsti. Nes visada yra tikimybė, kad ką tik atradai kažką labai brangaus ir svarbaus. Kažką, ką darydamas jausiesi toks laimingas ir stiprus, koks dar niekad nebuvai. Visada yra šita tikimybė. Surizikuok ir išdrįsk ja pasinaudoti. Bus baisiai malonu, aš tau pažadu. Linkėjimai, i.“, – rašė atlikėja.
