„Aš noriu būti tavo akys, spalvų kaleidoskopas, aš noriu būti širdis, kai aptemsta protas“, – pasakoja robotu virtusi grupės „AVaspo“ vokalistė Gabrielė Labanauskaitė kūrinyje „Aš jus visus“. Poezijos atlikėja ir dramaturgė šį tekstą parašė įkvėpta daugiabriaunio žmogaus gyvenimo galimybių ir Danijoje gyvenančios poetės N.Abrutytės eilėraščio „Ekspromtu“.
Ar vieną dieną žmonės bus kyborgai, nebeturintys nei lyčių skirtumų, nei meilės pajautimo vienas kitam? Ar vis dar bus poreikis dovanoti tikras gėles ir vaikščioti į pasimatymus? Ar užteks jausti sintetinius kvapus, sklindančius iš ekrano ir mylėti per atstumą?
Kūrinyje kalbama ne tik apie virtualioje erdvėje tvyrančią obsesišką meilę savo objektui, tačiau ir dabartinių vertybių kaitą – atvirumą naujovėms ir eksperimentams, gebėjimą būti be lyties arba priešingai – mylėti visas lytis, pagaliau – mylėti gyvenimą ir visus jame esančius žmones. Antra vertus, kūrinys atspindi ir nepastovumo, vartotojiško visuomenės požiūrio į meilę ironiją, nes vieną meilės objektą nuslūgus susižavėjimui keičia kitas objektas ir šiuo objektu gali tapti bet kas.
„AVaspo“ nuolat ieško naujų, netikėtų kalbėjimo bei reprezentacijos formų. Alternatyvios muzikos apdovanojimuose „T.Ė.T.Ė“ grupės veikla buvo įvertinta geriausios eksperimentinės muzikos grupės apdovanojimu.
