Ne paslaptis, kad A.Kulikauskas jau kurį laiką sunkiai serga, per pastaruosius porą metų jį parklupdė viena už kitą nemalonesnės ligos. Iš pradžių – insultas, o tuomet, kai jau atrodė, kad pavyksta atsitiesti, smogė dar viena tiksinti bomba – 2017 metų sausį A.Kulikauskas išgirdo diagnozę, jam – tarpuplaučio vėžys.
Bičiuliai ir gerbėjai jau ne kartą jam rengė paramos renginius, praėjusių metų lapkritį klube „Legendos“ suorganizavo koncertą „Būn tep“, už kurį sutrinktos lėšos buvo skirtos muzikanto gydymui.
Tuo tarpu dabar A.Kulikauskas gerbėjus nusprendė nustebinti kitu savo darbu – mugės lankytojams buvo pristatytas jo kompaktinis diskas „Ateina Dievas“.
Pagerbti muzikanto, o ir pasiklausyti jo atliekamų dainų Knygų mugėje susirinko minia gerbėjų.
Dar prieš oficialią Andriaus Kulikausko ir jo bičiulių koncerto pradžią didžiuliame ekrane iškilo prisiminimai – LRT studijoje atliktos dainos „Ateina Dievas“ vaizdo įrašas, nukėlęs tiek patį A.Kulikauską, tiek ant žemės jaukiai susėdusius klausytojus į 2016-uosius. Tą laiką, kai Andrių galėdavai atpažinti iš didžiulės kupetos plaukų.
Ir nors dabar kai kurie dalykai atrodo ir skamba kiek kitaip, maestro prisėdus prie sintezatoriaus, atlikus pirmąją dainą ribų tarp praeities ir dabarties tarsi neliko.
„Laba diena, knygų ir muzikos mylėtojai“, – sveikinosi A.Kulikauskas.
Kartu su koncertą vedusiu Richardu Jonaičiu ir susirinkusiaisiais Andrius Kulikauskas keliavo per gražiausius savo gyvenimo prisiminimus, nusikėlė į vaikystę.
„Gimiau Linkuvoje, o vėliau mane išsivežė į Plungę. Emigravau“, – šyptelėjo Andrius. Prakalbęs apie muzikos kelią, dainininkas juokėsi buvęs švelniai pastūmėtas keliauti į Plungės muzikos mokyklą, tačiau smarkiai nesipriešino. O netrukus meilė dainoms, muzikai vis augo ir stiprėjo.
Prisiminta ir pirmoji išvyka į Ameriką, į kurią A.Kulikauskas leidosi su savo bendražygiu, kolega, draugu Vytautu Kernagiu. Tai „Dainos teatro“ nariams buvo pirmosios gastrolės JAV, po kurios gimė kūrinys „Gastrolės Amerikoje“.
„Tai ( šis kūrinys - red.) yra padėka visiems amerikiečiams, kurie visur vežiojo. Tos gastrolės... Tiesiog oro trūko. Tiesiog šoko terapija, nes visi pirmą kartą... Buvome šoke. Visa chebra stengėmės“, – tarsi taupydamas žodžius kalbėjo Andrius.
Tiesa, būtent tokį – nesišvaistantį bereikalingomis mintimis, replikomis – Andrių prisimena ir amžinatilsį Vytauto Kernagio sūnus Vytautas.
„Su Andriumi pradėjome bendrauti maždaug prieš 32-ejus metus. Visi tikriausiai žino, kad aš daug laiko praleisdavau su „Dainos teatru“. Andrius šiaip žemaitis, tylenis, jis nepasakys nereikalingo žodžio. Atsimenu, važiuodavome autobusu, tai jei prasidėdavo kalba apie žvejybą, šamus, gyvenančius po kelmais, tai tada Andrius jausdavosi puikiai, nuolat pasakojo. Taip pat nardė ir muzikoje. Mano tėtis visada sakydavo, kad Andrius Kulikauskas – žmogus dievas, galintis padaryti viską“, – prisiminė Vytautas Kernagis.
Scenoje taip pat pasirodė ir būrys bičiulių. Saulius Bareikis, Žilvinas Žvagulis su Irena Starošaite, kurie vieningai dėkojo Andriui už meilę muzikai, pagalbą ir nuostabias dainas. Galbūt tik retas žino, kad šios poros legendinę dainą „Gintarai“ parašė būtent Andrius Kulikauskas.
Pastaruoju metu A.Kulikauskas gyvena ramesniu režimu, daugiau dėmesio skiria poilsiui. Ir nors veiklos jam netrūksta, kaip pats sako, dalies darbų stengiasi nebeapsiimti, neprisižadėti, daugiau ilsėtis.
Šiandien jis namuose sako grojantis po 3–4 valandas. „Daugiau nesinori“, – prasitaria. O jei jau ūpas didesnis skambinti apima, jei pasiilgsta tikro fortepijono skambesio, tuomet į Mokytojų namus užsuka, užsidaro kokioje auditorijoje ir groja, groja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Iš ligų gniaužtų besivaduojantis A.Kulikauskas: „Po „kurortų“ Santariškėse diena tapo brangesnė“
„Apskritai man diena brangesnė pasidarė. Po visų mano „kurortų“ Santariškėse norisi prasmingiau ją praleisti. Ne kaip anksčiau – ėjo praėjo, tebūnie, kažko nespėjau, nenuveikiau, bus kita. O dabar... ėmiau labiau vertinti veiklą, kuriai skiriu savo laiką“, – dar anksčiau 15min sakė A.Kulikauskas.
Tačiau net kalbėdamas apie ligas A.Kulikauskas nepraranda humoro jausmo. Pasak jo, jei jau šis dingtų – tuomet būtų liūdniau, esą pajuokavimas, pozityvus požiūris į gyvenimą skatina nenuleisti rankų, išlikti kovotoju.
„Kartais tik pagalvoju, kad jei jau ligos po vieną nevaikšto, tai kas manęs laukia toliau? Ko dabar tikėtis? Tačiau nieko mes čia nepriplanuosim, nieko neprisinervinsim. Reikia ramiau žiūrėti į gyvenimą, plačiau – kaip kad Nemunas plačiai teka. Reikia plaukti“, – dar anksčiau mintimis su 15min dalijosi A.Kulikauskas.
TAIP PAT SKAITYKITE: A.Kulikauskui skirtame koncerte „Būn Tep“ – draugų dainos, jautrios akimirkos ir žemaitiškas juokas
