Su šiuo indie muzikos princu norisi išgerti alaus ir užduoti jam keletą netikėtų klausimų. Štai ką į juos atsako pats Mac DeMarco.
Į ringą – pagal „Krikštatėvio“ muziką
„Į sceną mes visada einam grojant tai pačiai melodijai. Manau, ją pasirinkčiau ir būdamas imtynininku. Tai melodija iš filmo „Krikštatėvio“. Taigi būčiau imtynininkas su itališka potekste. Į sceną eičiau lėtai, galbūt su lazda ir apsiaustu, tada kas nors man pagelbėtų ir aš pulčiau į ringą. Ir galbūt būčiau vadinamas Krikštatėviu.“
Mieliau keliautų į praeitį
„Ateitis pernelyg baisi. Juk gali pamatyti tiesiog antkapį su savo vardu. Šito visai nenoriu. Verčiau žiūrėčiau į praeitį. Vaikystėje turėjau originalią „Game Boy“ konsolę ir vis žaisdavau „Donkey Kong“, bet niekad neįveikdavau kažkurio lygio. Taigi pradėjau daužyti ekraną į cementinius laiptus močiutės namuose. Būtų puiku grįžti į tuos laikus ir pabaigti šitą žaidimą.“
Filmas, kuris visad pravirkdo
„Visad verkiu lėktuve žiūrėdamas filmą „Mano gyvenimo žuvis“. Nežinau kodėl – gal kad Ewanas McGregoras toks gražus. Taip pat kaip kūdikis pravirkstu per daugelį Miyazakio filmų. „Nausikaja iš Vėjų slėnio“, „Dangaus pilis Laputa“, „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ – o dieve, per juos visiškai netenku savitvardos.“
Didžiausia baimė – skristi
„Nekenčiu skristi lėktuvu. Tada galvoju, kad esu tik mėsos maišas metaliniame vamzdyje 30 tūkstančių pėdų aukštyje. Man niekad nėra nutikę nieko baisaus, bet nepatinka jausmas, kad šito negaliu kontroliuoti. Kuo daugiau skraidau, tuo labiau bijau. Kojos tinsta, norisi rūkyti. Žmonės neturėtų būti tokiame aukštyje.“
Jis išgers su tavim alaus
„Visad stengiuosi būti prieinamas, mandagus ir normalus žmogus. Manau, klausytojams patinka, kad mes tokie paprasti ir nepasikėlę. Visai nenoriu būti kaip tos šaltos ir tobulos roko žvaigždės, kurių klausiausi paauglystėje. Aš buvau paprastas berniukas Kanados prerijų miestelyje ir norėjau groti gitara su grupe, laisvalaikiu nuo užknisančio darbo. Tokių berniukų yra daugybė. Tikriausiai tai, kad mes nerangūs, stori ir nesiskutę, suteikia jiems vilties. Žmonės galvoja: „O, turbūt jis išgertų su manim alaus.“ Ir aš tikrai išgerčiau.“
Jei žmonėms nebepatiks jo muzika...
„Dėl naujausio albumo visiškai nesijaudinu, nes jis man buvo lyg terapija. Toks savanaudiškas dalykas. Tiesiog turėjau jį sukurti, nežinau kodėl. Bet turbūt baimės visad yra. Dabar nuo mano muzikos priklauso ir kiti žmonės. Keturi mano draugai muzikantai pragyvena iš to, ką darome. Į šią operaciją investavome pinigų. Turiu paskolą. Kai kurie dalykai gali staigiai nepasisekti. Bet galiausiai aš vis tiek tiesiog kuriu taip, kaip norisi man pačiam.“
Mažiau alkoholio, daugiau balanso
„Šis turas prasidėjo dviem koncertais Monrealyje ir dviem Toronte. Po to negėriau penkias dienas, nes tiesiog jau buvo per daug. Dabar geriau sugebu tam atsispirti. Be to, ir pagirios dabar sunkesnės nei anksčiau. Keli vaikinai grupėje jau ilgokai nebevartoja alkoholio. Tad visur dabar daugiau balanso. Štai kokie mes - senstančios roko žvaigždės, dar neperkopusios nė trečios dešimties.“
Rokenrolas ir meditacija
„Mano įrašai ir koncertai nelabai dera tarpusavyje. Skirtinga energija. Manau, daugeliui aš tiesiog „tūsovčikas“. Iš dalies tai tiesa. Man patinka rokenrolas, man patinka linksmintis ir linksminti kitus. Tačiau įrašai man lyg meditacija. Namuose aš lieku su savimi, tada galvoju tik apie kūrybą.“
Nesijaučia suaugęs
„Tikrai nesijaučiu suaugęs. Tiesa, dabar turiu namą, turiu šeimyniškus santykius. Tačiau man vis dar moka pinigus už tai, kad keliaučiau aplink pasaulį ir durniuočiau trijų tūkstančių žmonių akivaizdoje. Tai nelabai tinka prie to, kaip aš įsivaizduoju suaugusio žmogaus gyvenimą.“
Ryškiausias prisiminimas iš mokyklos
„Penktoje ar šeštoje klasėje draugavau su tokia mergaite. Kasdien lydėdavau ją namo iš mokyklos. Nešdavau jos daiktus. Jos namas buvo visai priešingoje pusėje nei mano. Vieną kartą mes atsiskyrėm nuo kitų – nes namo eidavom dideliu būriu, – ir ji pririšo narcizą man prie kuprinės. Tada apsisuko ir pabučiavo į skruostą. Man tiesiog sprogo galva. Beprotiškas jausmas. Atsimenu tai kaip vakar.“
Į muziką – dėl merginų
„Mokykloj bernai, kurie mokėjo gitara pagroti „Back in Black“, gaudavo visas merginas. Panos dievina tokius dalykus. Tuo metu man labiausiai patiko programuoti. Bet kaip gi tu pakabinsi merginą, jei visą laiką sėdi savo kambary vien su apatiniais? Gana greitai išmokau groti gitara ir pasirodė, kad esu geresnis už daugumą tų klounų.“
