Praėjusių metų gegužės 13-ąją dieną pasirodė grupės antrasis pilnos trukmės albumas pavadinimu „H8“, su kuriuo ba. tarsi atgimė iš naujo – didesne jėga, vedini aštresnės nei bet kada energijos ir dar aukštesnių siekių.
Dar prieš albumui pasirodant, Vilniaus gatvėse ištisos sienos mirgėjo plakatais, įspėjančiais, kad artėja kažkas didelio, o gerbėjų ausyse kasdien sukosi kiek anksčiau išleisti albumo singlai – „Hirudinea“, ilgiausia albumo daina „Iliuzija“ ir „Išnara“.
Kontrastinga ir akių nepaleidžianti viršelio fotografija – menininko DJ Yung Žižek, pasižyminčio drąsia savo darbų stilistika, darbas. Nuotraukoje – būrys merginų su mokyklinėmis uniformomis, panikos apimtais veidais klykiančių į priešais jas stovinčio, „H8“ simboliu pažymėtą nugarą į objektyvą atsukusio mokytojo figūrą.
Pasak grupės lyderio B.Aleksandravičiaus, albumo vizualizacija buvo užvilkinta, kol netikėtai gimė būtent ši idėja, netrukus iš vaizduotės virtusi į realų vaizdą, kurio vietoje dabar ypač sunku įsivaizduoti kažką tinkamesnio ir geriau transliuojančio visą jausminę albumo paletę.
Baltu ant juodo
„H8“ tiek muzikiniais stiliaus vingiais, tiek tekstais tarpusavyje sieja ir suartina kontrastuojančius jausmus ir emocinius įvaizdžius, juos užpildant dabartiniu kontekstu ir temomis. Jaunas prieš seną, praeitis kaip vientisa eiga priešais lemtingą dabarties akimirką, neapykanta prieš meilę, abejingumas veide prieš plyštančią nuo minčių galvą – tarsi balta prieš juodą, šiuo atveju baltu ant juodo (arba atvirkščiai) – išryškinant kovą, vykstančią ne tik vieno žmogaus mintyse, bet išlipančią į platesnį, visuomenę apimantį formatą.
Noras kažkaip save išskirti iš kitų, tokiu būdu netyčia visiems tampant vienodais, noras pabėgti, čia pat kliūvant už paties savęs, bandymai būti atviram su kitais, bet meluojant pačiam sau. Tai tik keletas jausmų, albume ištraukiamų iš kiekvieno privatumo tamsos į bendrą, vienijančią šviesą.
Dabar gyvenimui vykstant internete ir sąžinę spaudžiant visur matomam perdėtam pozityvumui bei dalinimuisi tik gražiais, didvyriškais jausmais, prarandamas sveikas ir teisingas santykis su savimi. Dangstoma viskas, kas iš tikrųjų vyksta vis dar save ir aplinką suprasti bandančio jauno žmogaus galvoje. Galbūt iš ten pat kyla neapykanta, kuriai išlieti, kaip minima dainoje „Akli Vagiai“, griebiamasi paties akliausio iš visų būdų – anoniminio šūkavimo internete.
Griebiamasi paties akliausio iš visų būdų – anoniminio šūkavimo internete.
Ba. pažvelgė iš tolimesnio taško ir albumo forma, vienu balsu prabilo apie ne tik įsigalėjusį bevardį triukšmą visuomenėje, bet ir apie triukšmą vieno žmogaus galvoje – visa tai, apie ką dabar tapę įprasta nutylėti, pasilikti sau. Todėl galbūt nukankintiems savo vidinio triukšmo albumas suskambėjo kaip euforinė tyla. Už visus prašneko vienas. Įkalinta katastrofa prasiveržė, pakeldama svorį nuo tūkstančių, jaučiančių tą pačią baimę, kaltę, neviltį ar neapykantą. Grupė ne tik išlaikė esminius savo bruožus, bet pasitelkdami tai, kas rūpi dabar, sustiprino viską, ką reiškia „ba.“ – nuoširdu, tikra, emociškai necenzūruota ir gyva.
Albumas „H8“ ilgamečių̨ klausytojų viltis be abejonės pateisino – bene kokybiškiausias grupės darbas įrodė, kad ba. gali papasakoti pilno metro aktualią istoriją ir nepamesti nė vienos dainos. Leidinys neturėjo kūrinių, kurie nusileistų pagrindiniams singlams, kas nutinka gan dažnu atveju – anksčiau pristatomos topinės dainos tampa albumo epicentru, o kitos pasireiškia kaip lengvi pragrojimai. „H8“ tapo albumu išimtimi, įrodžiusiu, kad kiekviena albumo daina gali būti lygiavertė kitai savo kokybe ir prasme.
Visos dainos albume jungėsi į vientisą istoriją, neturinčią nereikalingų vietų ir nepaliekančią progos suabejoti. Albumu grupė pranoko patys save ir įrodė, kad vietinės muzikos perspektyvoje šio albumo reikėjo. Įrašas davė pradžią viskam, kas sekė po to – galingiausiems ir turbūt iki šiol svarbiausiems metams ba. gyvavimo istorijoje.
Klausomiausias lietuviškas albumas per vasarą
Praėjus lygiai mėnesiui, grupė surengė tuometinį sudėtingiausią pasirodymą savo karjeroje – birželio 13-ąją Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme vyko pirmasis naujosios eros koncertas, albumo pristatymas. Nors „H8“ gyvai skambėjo pirmąjį kartą, minia jau atmintinai skandavo dainų tekstus ir žinojo, kuri daina skambės toliau. Būtų gaila nepaminėti užgriuvusio dramatiškai stipraus lietaus, ir nors tai privertė grupę užbaigti koncertą kiek anksčiau, atmosfera įgavo tiek galios, jog vėliau besiskirstanti šlapia minia kuriam laikui jautėsi kaip gerame filme.
Šlapia minia kuriam laikui jautėsi kaip gerame filme.
Kartu su albumo CD bei viniline plokštele per gerbėjų rankas pasklido oficiali „H8“ atributika – ženkliukai ir fanų uniforma greitai tapę minimalistiški, bet iš tolo rėkiantys „H8“ marškinėliai ir džemperiai. Pirmo koncerto metu jų akimirksniu neliko, dėl ko „Bandcamp‘e“, oficialioje internetinėje ba. merch‘o svetainėje vis vyko papildomi išleidimai – dar ribotesnio kiekio kolekciniai dainų „Atsiprashow“, „Iliuzija“ ir „Antisentimentalus“ džemperiai, išpirkti tokiu pat greičiu.
Liepą grupė pasirodė viename pagrindinių vasaros muzikos festivalių „Galapagai“, rugpjūčio pradžioje atgrojo Kauno „Lauke“, kur gerbėjos įsibrovė ant scenos dainuoti su grupe, o mėnesio pabaigoje, galima sakyti, tradiciškai grįžo į Palangoje įsikūrusį „Kablys + Jūra“ klubą, kuris, be abejo, buvo sausakimšas ir klubo grindys dar vienerius metus neatlaikė užsikūrusios energijos.
Albumas per vasarą tiesiog apsigyveno tiek gerbėjų ausyse, tiek širdyse. Aštrūs tekstai tapo naujais šūkiais, dainos – naujomis mylimiausiomis. Ba. klausytojų ratas ėmė gyventi nuo vieno iki kito koncerto, belaukiant progos albumą gyvai patirti dar ir dar kartą. Įrašas nuolatos sukosi muzikos klausymosi platformose, kas, anot kolektyvinės organizacijos „Agata“ surinktų duomenų, lėmė jį tapsiant ne tik vienu klausomiausių albumų nuo pat pirmos išleidimo savaitės Lietuvoje, bet ir pačiu klausomiausiu lietuvišku albumu per 2019 metų vasarą.
Tolimiausia kelionė su grupe
Ruduo ba. judėjimui atnešė dar intensyvesnį pagreitį. Rugsėjis buvo pasitiktas pasirodymu Vilniuje, kasmetinėje „Loftas Fest“ scenoje. Netrukus grupė vyko į Vokietiją, kur grojo Hamburge vykusiame didžiausiame šalies klubiniame muzikos festivalyje „Reeperbahn“. Ten po metų pertraukos lankėsi antrąjį kartą.
Vos spėję grįžti mėnesio pabaigoje leidosi į tolimiausią per karjerą kelionę su grupe – Pietų Korėjoje ba. buvo pakviesti dalyvauti Seulo festivalyje/muzikos industrijos mugėje „Zandari festa“. Ten su albumu pasirodė net du kartus ir buvo pasitikti plojimais bei publikos susižavėjimu – grupės lyderis Benas emocijomis dalinosi asmeninėje „Instagram“ paskyroje, neslėpdamas džiaugsmo, jog tokioje tolimoje šalyje yra vietinių gerbėjų, nuoširdžiai mylinčių jų muziką ir puolusių fotografuotis su grupe.
Po koncerto sekė pasirašyta sutartis su viena pagrindinių muzikos distribucijos kompanijų Pietų Korėjoje „Sound Republica“, bendradarbiaujančia su viena didžiausių įrašų kompanijų pasaulyje „Abbey Road studios“. Šis žingsnis tarp mūsų mažos šalies muzikantų ir pasaulinio masto atstovų įrodo, kad klausytojai užsienyje darosi vis atviresni labiau undergroundinei, iš tolimesnių kraštų skambančiai muzikai, ir kad mūsų muzikantai gali būti klausomi ir mėgstami bet kur, jeigu atstovauja autentiškumą ir yra ištikimi sau bet kuriame kontekste. Vis dėlto albumas ir patys ba. skamba lietuviškai ir tik lietuviškai, tad jeigu jų klausosi Pietų Korėjoje – grupė kažką daro teisingai ir telieka didžiuotis.
Neapykantos turas
„Neapykantos turas“ startavo spalio pabaigoje Vilniaus „Lofte“ – didžiausias turo koncertas išvirto į emociškai stipriausią per visą 6 metų ba. koncertavimo istoriją. Albumas skambėjo grupei stovint bokso ringą primenančioje scenoje, apsuptiems 360 laipsnių kampu. Galbūt įprasta, kad koncertuose minia išsidėsto pagal logišką – didžiausi fanai – priekyje, pasyvesni klausytojai – gale, santykį, kas šiame koncerte buvo kiek kitaip. Grupė grojo pačios publikos viduryje – pasiekiami, pilnai matomi, gal net permatomi, be uždangos, be veiksmo už scenos.
Grupė grojo pačios publikos viduryje – pasiekiami, pilnai matomi, gal net permatomi, be uždangos, be veiksmo už scenos.
Galbūt kiti muzikantai nenorėtų taip kardinaliai atsikratyti atstumo tarp herojaus ir minios, kuriančio tam tikrą mistiškumą, kas, rodos, taip reikalinga žvaigždei, bet ba. daro priešingai ir daro todėl, kad gali ir nori. Jie neturi ko slėpti. Esminė grupės koncertų metu transliuojama emocija yra būtent atvirumas, betarpiškumas, nebijant atsistoti prieš minią emociškai nuogiems. Ir ypač tą kartą grupės santykis su publika įgavo dar mažesnį atstumą ir fizine, ir emocine prasmėmis.
Vos per savaitę ba. aplankė bei tiek pat jėgų atidavė Mažeikių, Alytaus, Kauno ir Klaipėdos publikoms. Nepaisant greito turo tempo ir skirtingų koncertų formatų, grupė visuose juose išliko tiek pat atvira ir atiduodanti kiek įmanoma daugiau.
Visi nuo pat albumo pristatymo įvykę koncertai ir tūkstančiai juose apsilankiusiųjų emocijų liudijo vieną bendrą įspūdį – ryšys su klausytojais sustiprėjo, mainais į tai kaip niekad sustiprėjo ir patys ba.
Išskirtinis ryšys su gerbėjais
Prieš pat baigiantis metams, grupė spėjo iššauti dar vieną svarbų, nors ir tylų šūvį – surinko ištikimiausius ba. gerbėjus privačiam koncertui grupės studijoje. Pakliuvusieji ten jautėsi tarsi susirinkę paklausyti gerų draugų repeticijos – vos pavyko ranka ar koja neužkabinti instrumentų, turint galvoje, kad grupė grojo arčiau negu per ištiestos rankos atstumą. Nepaisant itin artimos aplinkos, netrūko įprastos energijos.
Netrūko įprastos energijos.
Tai vienas iš aiškiai užfiksuotų grupės gyvenimo momentų, įrodančių jų nekintantį norą ir atsakomybę atiduoti atgal – ar tai būtų staigus slaptas koncertas, ar įprastiems koncertams pasibaigus atiduodamas dėmesys kiekvienam laukiančiam ir besitikinčiam bet ko, kad ir kas tai bebūtų: bendra nuotrauka, parašas, atsakymas į klausimą apie konkrečios ba. dainos reikšmę, padrąsinimas norinčiam pradėti kurti muziką, bet bijančiam ir t.t.
Būtent ištikimų ir maksimaliai atsidavusių gerbėjų ratas savaime yra išskirtinis reiškinys dabartinėje lietuviškos muzikos plotmėje, išryškinantis ba. kaip bene vienintelį atvejį, kuomet vietiniai muzikantai, kuriantys lietuvių kalba, yra ne tik muzika, o savotiškas judėjimas. Idėja laisvo žmogaus, siekiančio būti atviru sau ir kitiems, nenorinčio paklusti standartui, tuo pačiu jauno – ne visada suprasto, ne visada žinančio, kaip tai sudėti į žodžius, ir, svarbiausia, jaučiančio – daug ir stipriai.
Stebint ba. gali kilti mintis – gal grupę pagimdė būtent jaunų žmonių, keistame apgaulingo bendravimo ir iškreiptų veidrodžių laike ieškančių laisvės ir tikrumo, spraga, ir jie ją tobulai užpildė, nors ir suprantama, kad yra atvirkščiai – grupė tiesiog iškilo būtent tada, kai jos labiausiai reikėjo.
Daugybė dabartinių ba. gerbėjų augo kartu su grupe ir yra dėkingi už galimybę ne tik stebėti bet ir dalyvauti bei kartu išgyventi šį laiką, kuriuo grupė tiesiog klesti. Ta proga, sveikindami grupę su gimtadieniu, keletas ištikimų klausytojų sukūrė itin nuoširdų dokumentiką primenantį video-filmą, pavadintą „Jausmą jausti“ – žodžiais iš albume skambančios „Savo“.
Outro
Jei ne dabartinė situacija, dėl kurios visi koncertai ir renginiai turėjo būti atšaukti arba nukelti, gegužės 1-ąją „Compensoje“ turėjo nuaidėti didžiausias grupės istorijoje koncertas, kurį teko nukelti į vėlyvą rudenį. Tačiau jau dabar išparduota pusė salės ir, žinant ba. tendenciją pilnai išparduoti kiekvieno koncerto bilietus, nusimato dar vienas žingsnis pirmyn, o dar negirdėjusiems „H8“ gyvai – nuostabi proga pagaliau tai padaryti.
Iki to laiko ba. išlieka kaip įrodymas, kiek grupė gali užaugti per metus. Negrąžinant tikrovės ir tikruosius save išlaikant kaip svarbiausią perspektyvos tašką, ba. ir jų muzika vis akivaizdžiau tampa išjudinančia jėga, kuriančia be galo svarbų ryšį lietuviškos muzikos terpėje.
Kas ta Kasetė?
„Kasetė“ – nepriklausoma muzikos naujienų platforma, pasakojanti išskirtinai apie lietuvišką muziką. Rengiame interviu, podkastus su muzikantais ir muzikos industrijos atstovais, dalinamės naujienomis apie alternatyvią muziką Lietuvoje. Mūsų tekstų rašytojai – muzikos entuziastai, dirbantys arba besiruošiantys dirbti su muzika, norintys daugiau pasakoti apie lietuvių atlikėjus bei grupes.
„Kasetės“ idėją galite paremti ją sekdami soc. tinkluose bei finansiškai Patreon‘e.
