Paulius ir Katažina pirmąkart susitiko 2013-aisiais, antrąjame LNK laidų ciklo „Lietuvos balsas“ sezone. Katažina sėdėjo mokytojų kėdėse, o Paulius išbandė savo jėgas kaip dalyvis. Balsingajam suvalkiečiui atsisuko visi keturi mokytojai. Paulius tąkart pasirinko Valinskų porą, sėkmingai atlaikė visus šou etapus ir nugalėjo superfinale.
Po svaiginančiai sėkmingo sezono, vėliau žiniasklaidai Paulius minėjo, kad pasirinko A.Valinską, nes labiau norėjo dirbti su apsukriu talentingu šou prodiuseriu, negu su tiesiog dainininkais, sėdėjusiais kitose kėdėse.
„Katažina turi gerą balsą, tegu pati dainuoja. Gal ir kartu kada nors padainuosim“, – pusiau juokais vienoje iš LNK pokalbių laidų leptelėjo P.Bagdanavičius.
Praėjus šešeriems metams, ši juokais ištarta mintis tapo kūnu – atlikėja Katažina, baigdama savo antrojo albumo įrašus, nusprendė įtraukti į programą ir netikėtą duetą.
Katažina ir Paulius – „Tikėk ir lauk... (o, mano meile...)“:
„Paskambinau Pauliui ir tariau: gal šįkart jau priimsi mano pasiūlymą?Jis nusijuokė, paprašė atsiųsti kūrinio demo versiją ir perklausęs sutiko prisijungti. Iškart aptarėme galimas idėjas vaizdo klipui. Šovė mintis nusiflmuoti dalį scenų šiltuoju metų laiku ir, sulaukus gražaus balto žiemos sniego, dar padaryti keletą identiškų kadruočių toje pačioje vietoje. Bet, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.
Nusifilmavę šiltą saulėtą popietę, po to jau laukėme tos žiemos. Bėgo gruodis, sausis, vasario pradžia – o to gražaus sniegu užkloto Vilniaus vaizdo kaip nėra, taip nėra. Netgi juokavome, kad teks laukti kitų metų. Bet po to supratome, kad tai labai simboliška – meilė tirpdo ledus žmogaus širdyje. Mylinčiai širdžiai visos dienos saulėtos – tad tegul ir vaizdo klipe nebūna žiemos...“ – emocingai pasakojo K.Zvonkuvienė.
„Meilė aktuali visais metų laikais. Tai jausmas, kuris įvairiais pavidalais mus lydi visą gyvenimą. Nuo ikimokyklinio amžiaus simpatijų iki senjorų porelių miesto gatvėse ir parkuose. Širdies šauksmas nuolat lydi mus. Verčia keistis, moko kantrybės, grūdina, parodo kelius į brandą ir pilnatvę. Esame gyvi, kol jaučiame“, – dalijosi mintimis P.Bagdanavičius.