Ir nors bet kokia pabaiga dažniausiai atneša ir liūdesio ašarų, Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Leonas Somovas šioje finišo tiesiojoje buvo nusiteikę pozityviai. Esą kiekviena pabaiga – tai nauja pradžia, o ir dueto sprendimas pasukti skirtingais keliais – ne išimtis.
„Šį vakarą mes švenčiame naują pradžią ir gražią pabaigą“, – šypsodamasi koncerte Vilniuje tarė Jazzu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Iširo Jazzu ir Leono Somovo duetas: „Žaidimas baigtas“
Į sceną ji žengė pasipuošusi ilga juoda vakarine dizainerio Juozo Statkevičiaus kurta suknele, kostiumą apsivilko ir L.Somovas. Šventė, ne kitaip.
Ir ta šventė jautėsi visoje arenoje – koncerte visos vietos sėdimos, tačiau laisvų kėdžių praktiškai nesimatė, paskutinėmis dienomis renginio organizatoriams teko skelbti ir papildomų bilietų pardavimus.
O gerbėjų „Leon Somov & Jazzu niekada netrūko. Net nesvarbu, kaip dažnai grupė rengtų koncertus, į juos kaskart susirenka pilnos koncertų salės, ką ten – pilnos arenos.
Ir nors koncertų per metus duetas surengia ne vieną, tradicijos vasarį šturmuoti arenas neatsisakė, jau ne vienerius metus Jazzu ir L.Somovus šis mėnuo – ypatingas.
Šeštadienį jie atsisveikino ketvirtą kartą, tačiau nuryti viduje per tiek karjeros metų sukauptas emocijas – ne pati lengviausia užduotis. Dar dieną Vilniaus knygų mugėje esančioje „Muzikos salėje“ duetas susitiko su gerbėjais, kur pasidalino mintimis apie dueto iširimą, naują startą ir dar didesnius ateities užmojus.
Tuomet abu į situaciją žvelgė filosofiškai – apie skyrybas jiedu kalbėjo su šypsena, nors neabejojo, kad koncerte emocijos ims viršų – gali būti ir jaudulio balse, ir ašarų.
„Žinote, išėjau į sceną, pamačiau daugybę pažįstamų veidų... Nuvažiavome į Knygų mugę, davėme interviu ir buvome tokie kieti, bet tas kietumas čia išgaravo. Suprantu, kad tai vienas iš mūsų paskutinių koncertų. Šį vakarą mums reikia ypatingo jūsų palaikymo“, – dar koncerto pradžioje kalbėjo Jazzu.
Palaikymo prašyti nereikėjo – jau nuo pat pirmos dainos susirinkę koncerte dainavo balsu, negailėjo ovacijų, garsių plojimų.
„Būkit savimi, kokie mes bandėme būti visą tą laiką. Būkit savimi ir viskas bus žiauriai gerai“, – į publiką kreipėsi Jazzu.
„Getting Nowhere“, netrukus „Sick“, „Gana“ – didžioji dalis dueto dainų kalba apie meilę, ši tema jų kūryboje visuomet užėmė svarbią vietą.
Kone kiekvieną kūrinį Jazzu pristatė, o pristatydama neslėpė jaudulio. Tačiau kaskart koncertuodama Vilniuje ji pabrėžia – čia jaučiasi lyg namuose, namuose, kuriuose ir sienos savo, ir pažįstami veidai paskatina jaustis drąsiau. „Ačiū jums už tai“, – džiaugėsi Jazzu.
Gerbėjų palaikymo šūksniai netilo, vis dažniau į sceną keliavo žmonės su gėlių puokštėmis. Tarp jų – ir ištikimiausi gerbėjai, ir geri bičiuliai, net vaikystės draugė, kurios Jazzu, kaip vėliau prisipažino, nematė jau dešimt pastarųjų metų, ši jos viešnagė jai buvo maloni staigmena.
Prieš atlikdama „Nieko apie mus“ Jazzu kūrinį pristatė kaip dainą apie jausmus ir svajones – tai, kas svarbu visiems. „Aš tikiu jausmais“, – ne kartą kartojo ji.
Scenoje buvo prisiminti ir daugiau jos draugų, tarp jų – ir choreografas Gytis Ivanauskas, kuris esą išmokė Jazzu paprasčiau žiūrėti į bėgančius metus, nesustabdomą laiką ir neišvengiamą senatvę, koncerto dieną gimtadienį švenčiantis bičiulis Saugirdas Vaitulionis, kurio juoko su niekuo kitu nepavyktų supainioti.
Gimtadienį prieš porą dienų atšventė ir L.Somovas. Apie tai scenoje priminusi Jazzu išprovokavo garsias publikos ovacijas, kaip pati sakė „didžiajam techno karaliui“.
Koncerte netrūko nei trankių šokių muzikos ritmų, nei griežtesnių kūrinių, nei niekuomet iš mados neišeinančios romantikos. Skambant „Po mano oda“ tradiciškai areną nušvietė švieselių jūra – tūkstantinė minia rankose iškėlė įžiebtus mobiliuosius telefonus.
O vėliau – ir daugybė jautrių baladžių, tarp kurių ir „Song About Love“, ir „Ką tu su manim darai?“, ir „Lower Than The Ground“.
Vienas jautresnių kūrinių – jos krikšto mamos parašytas „Rudens naktis sustoja“, kurį pristatydama Jazzu paminėjo ir daugiau paskutiniu metu vykusių progų, tarp jų – ir Valentino dieną, ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Tikiuosi, kad čia bus pirmas kartas, kai aš neapsiverksiu. Iš tiesų – kai praleidi tokį laiką su mylimais žmonėmis, išsiskirti būna labai gaila“, – sakė ji ir netruks ėmė šluostyti ašaras.
Tačiau bet koks išsiskyrimas kiekvienam mūsų yra patirtis, o patirtys – augina, todėl neva reikia negalvoti apie tai, ko gyvenime nepadarei, o dėkoti žmonėms, kurie ėjo kartu su tavimi, net jei vėliau tie keliai ir išsiskyrė.
„Tokia, kokia esu – tai tik visų aplink žmonių dėka, todėl ačiū jums už tai. Reikia mylėti save, džiaugtis, kad esame mylimi, kad galime gyventi muzikoje. Noriu ir jums padėkoti – už tai, kad leidžiate mums gyventi muzikoje“, – sakė ji.
Smagiu intarpu tapo gerbėjo Mindaugo pasirodymas prie scenos. Pabučiavęs Jazzu ranką jis padėkojo už dar dieną Knygų mugėje dueto jam įteiktą dovaną – bilietus į koncertą, į kurį jis galėjo atsivesti merginą.
Situacija čia graudžiai linksma – dar seniau Mindaugas buvo nupirkęs du bilietus, kuriuos padovanojo savo merginai Akvilei. Tačiau dar iki koncerto ši jį paliko ir čia atvyko su kitu vaikinu.
„Linkėjimai Akvilei. Mes pakvietėme Mindaugą į koncertą ir jis čia atvyko su kita mergina“, – nuo scenos tarė Jazzu, o publika jos žodžius palydėjo audringais plojimais.
Meilė ir komplimentai čia liejosi per kraštus. Daugybę kartų Jazzu dėkojo L.Somovui, džiaugėsi, kadaise jam pasakiusi „taip“ – tuomet susikūrė jų duetas.
Tačiau skabiausi „ačiū“ buvo dedikuoti publikai. „Kai buvau maža, visada norėjau būti dainininkė. Tada galvojau, kodėl tie muzikantai nuo scenos šūkauja aš jus myliu, aš jus myliu. Tada tai atrodė taip banalu... Bet be jūsų nebūtų mūsų – jūs esate variklis ir ačiū jums už tai. O norai... jie pildosi“, – sakė Jazzu ir arenoje suskambo kūrinio „Sugalvoki norą“ akordai.
Koncertui einant į pabaigą ji pakvietė visus pakilti nuo kėdžių ir prieiti arčiau scenos – paskutines dainas gerbėjai traukė pirmose eilėse iškėlė rankas į viršų. „Ar jums kas nors liepė sėdėti? Elkitės taip, kaip sako širdis, ateikite. Noriu visus jus paliesti. Ačiū, ačiū“, – kartojo ji.
Šis koncertas duetui – lyg senųmetų pabaiga ir Naujųjų sutiktuvės, todėl pabaigai – J.Arlauskaitės lūpomis simboliškai nuskambėjo „Anties“ hitas „Nauji Metai“, kurį duetas dar seniau perdainavo drauge su Algirdu Kaušpėdu.
Galiausiai visus šluostyti ašarą privertė paskutinė ir viena seniausių „Leon Somov & Jazzu“ dainų „Tik pasilik“. Jazzu prasitarė ją parašiusi beveik prieš 15 metų, kuomet pačiai jai buvo 15. Tačiau dainos žodžiai laikui bėgant neprarado populiarumo, o tik nušvito dar ryškesnėmis spalvomis. Eilutes „Tik pasilik... Dar vieną naktį ir visą gyvenimą, tik pasilik“ traukė visa arena.
Po koncerto arenos BMW klube duetas akis į akį susitiko su ištikimiausiais gerbėjais, dalijo autografus, fotografavosi. O toliau... sekmadienis bus ramesnis, o jau antradienį „Leon Somov & Jazzu“ laukia penktas iš penkių finalinių pasirodymų, tuomet Kaune jie „Game Over“ galiausiai ištars paskutinį kartą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jazzu ir L.Somovo susitikimas su gerbėjais: merginos paliktam vaikinui – dueto staigmena
