Pasaulio muzikos žinynuose „Toploader“ užfiksuoti kaip alternatyvaus roko grupė iš Anglijos, pardavusi daugiau nei du milijonus albumų ir karaliavusi TOP 20 namuose ir užsienyje. Šiandien „Toploader“ gali su šypsena prisiminti, kad grojo tuose pačiuose Jungtinės Karalystės klubuose su „Muse“, o vieno turo metu juos netgi apšildė „Coldplay“. Be kita ko, jie plėšė gerkles stadionuose kartu su Robbie Williamsu ar „Bon Jovi“. „Toploader“ buvo paskutiniai britai, groję originaliame Vemblio stadione.
Tačiau savo karjeroje jie turėjo išgyventi ne tik sėkmės, bet ir nesėkmės pagirias. Pavargę nuo ryklių leidėjų diktatūros, o kartu – ir vienas kito, grupės nariai išsitaškė po pasaulį. Garbanius vokalistas Josephas Washbournas nusikirpo plaukus ir persikėlė į Kaliforniją, nebenorėdamas būti „tuo biču iš „Toploader“. Tačiau gyvenimas grupę natūraliai suklijavo iš naujo. Dabar jie džiaugiasi galintys dirbti taip, kaip nori ir su kuo nori. O jų superhitai „Dancing in the Moonlight“, „Achilles Heels“, „Only for a while“ ir kiti tebepelno įsimylėjusias publikos akis.
Atlapaširdžiai britai „Toploader“ liepos 24-25 dienomis gros muzikos ir pramogų festivalyje „Galapagai 2015“. Belaukdamas susitikimo su lietuviais, grupės vokalistas J.Washbournas davė interviu.
Pirmiausia – ką jūs manote apie Baltijos šalių publiką? Kaip jaučiatės, grodami šioje žemėlapio vietoje?
Mums čia labai patinka! Iš patirties pasakysiu – kiek grojome Baltijos šalyse, visada būdavo labai linksma. Žinoma, reikia žiūrėti į priekį. Mes visi esame stipriai priklausomi nuo kelionių, taigi mėgstame pažinti naują maistą (gėrimus) ir kultūrą (dar daugiau gėrimų). Mūsų bosistas Mattas ketina vykti į Lietuvą 4 dienomis anksčiau ir apšilti prieš mūsų koncertą... Tikėkimės, jis nepasiklys ir pavarys šou!
Jums už nugaros – didžiuliai stadionai, amą gniaužiančios salės. O kaip dėl festivalių – ar jums patinka laukinės gamtos atmosfera, nuspalvinta palapinių miesteliais?
Niekas nesupras, kas yra festivalis, kol ten nepagros ar nepabus minioje, besiklausančioje grupių. Prieš susiburdami į „Toploader“, mes važiuodavome į „Glastonbury“ festą. Žiūrėdami į didžiulę sceną svajodavome: „Tai yra vieta, kur norėtume būti“. O tada po 3 ar 4 metų grojome lygiai toje pačioje scenoje! Daugeliui gyvai grojančių grupių festivaliai yra viskas ir mes taip pat ne išimtis. Būdami scenoje jaučiamės namie labiau nei bet kur kitur. Ir kuo daugiau žmonių, tuo geriau!
Kokia jūsų festivalinė patirtis nurauna stogą vien prisiminus?
Tai buvo vienas festivalis Švedijoje (berods) prieš maždaug 15 metų. Beprotiška vieta, kurioje buvo neapsakomai karšta ir žiauriai dulkėta, todėl dauguma žmonių vaikštinėjo pusnuogiai ir atrodė lyg iš kitos planetos. Lig šiol atsimenu tą stulbinantį karštį, mielos išvaizdos žmones ir puikią muziką… Dar vienas išprotėjęs festivalis - „Fuji Rock“ Japonijoje. Ten grojo tiek daug mūsų mėgiamų grupių ir jas atkartojantis kalnų aidas buvo tiesiog neįtikėtinas… Ir tas pats „Glastonbury“ (vėl gi!) yra festivalis, kuris labai svarbus daugybei žmonių, taip pat ir mums. Devintajame dešimtmetyje džiaugdavausi galėdamas kasmet ten sugrįžti. Tai buvo dar prieš laikus, kai jis virto tiesiog korporatyviniu renginiu. Daugybė žmonių šokinėdavo per tvoras, nes šis festivalis visada būdavo perpildytas, ore tvyrojo sukilimo dvasia. Manau, šiandien jis yra kur kas labiau organizuotas ir civilizuotas.
Festivalyje „Galapagai“ tikimės šokių mėnulio šviesoje su „Toploader“ - visomis prasmėmis. Pažadate?
Žinoma! Prieš 15 metų, kai paleidome dainą „Dancing in the Moonlight“, negalėjome nė įsivaizduoti, kad tai papuoš šypsenomis tiek daug veidų. Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje grojame – šita daina žmones padaro laimingus ir mūsų auditorija trumpam užsimiršusi tiesiog šoka (ar dar viską filmuoja savo telefonais!). Nepaprastai didžiuojamės šia daina ir mėgstame ją atlikti gyvai.
Kaip atrodo jūsų vasaros atostogos? Mėgstate tingų, neįpareigojantį gulinėjimą egzotiškuose pasaulio kampeliuose, ar užuot tai darę visus savaitgalius grojate festivaliuose?
Mes išties pragrojame festivaliuose visus savaitgalius, tai tenka dėliotis atostogas darbadieniais. Aš su šeima keliauju į Graikijos salas ir Pietų Prancūziją. Sėdžiu saulėkaitoje, geriu vyną ir mėgaujuosi puikiu maistu.
Ką pasakysite lietuviams, su kuriais liepą pasimatysite festivalyje „Galapagai“?
Tikėkimės, kad naktis bus giedra ir mes tikrai galėsime pašokti mėnulio šviesoje. Susitinkame ten!
