„Man svarbiausi buvo du dalykai: kad mano vaikams čia būtų gera ir kad rasčiau savo vietą po muzikine padange. Lietuvą labai myliu, žmonės šiltai priima mano muziką, turiu puikius draugus muzikantus, su kuriais koncertuoju, tad planas grįžti pasiteisino. O kad vieną dieną sukursiu savo šaliai dainą, žinojau jau prieš gerą dešimtmetį. Tik reikėjo išlaukti tam tinkamo momento“, – pasakoja Aldegunda.
Dainos „Lietuvos vaikai“ kūrybinis procesas atlikėjai buvo gan neįprastas.
„Viskas prasidėjo nuo dviejų akordų, kurie porai mėnesių užstrigo galvoje. Sėdėjau prie pianino dienų dienas tuos du akordus skambindama. Vaikai net ausinukes padavė, kad gročiau tyloje, nes spėju, jiems tie patys du garsai buvo gerokai pabodę. O man tuo metu jie skambėjo net sapnuose. Turėjau stiprų jausmą, kad tai bus ypatingas kūrinys, todėl išsivaduoti nuo užstrigimo norėjosi dar labiau. Kūrybinis procesas kartais būna labai negailestingas“, – juokiasi dainų autorė.
„Ir vieną vakarą, bevedžiojant vilkšunę Arą, galvoje pasipylė melodija. Kol iš pasivaikščiojimo grįžau namo, jau pilnai žinojau ir dainos žodžius. Puoliau prie pianino ir vienu užmoju sugrojau visą dainą. Viskas, sušukau, pagaliau turime kūrinį Lietuvai!!!!!“
Aldegunda labai džiaugiasi, kad dainuoti duetu pasiūlė savo sūnui Ąžuolui. Jis iš karto nedvejodamas sutiko.
„Tuo metu norėjau įamžinti jo vaikišką mielą balsą, kol dar nebuvo prasidėjusi balso mutacija. Ir kadangi ši mūsų daina yra jungianti žmones, jungianti tautą, pamaniau, atlikti ją su Ąžuolu būtų ypatinga. Tik studijoje įrašėme jo vokalą, tik pasibaigė projektas „Lietuvos Balsas.Kartos“, kuriame kartu dalyvavome, Ąžuolui prasidėjo balso mutacija. Vos vos suspėjome. Ir tai tik dar vienas priminimas, kad jei nori kažką daryti, tai nieko nelauk – imk ir daryk dabar, nes kito karto gali ir nebūti.“
„Esu dėkinga kompozitoriui Andriui Gružauskui už nuostabią aranžuotę, režisieriui ir operatoriui Mantui Vaitkui, bei prodiuseriui German Sedleckij už prasmingą muzikinį video klipą. Labai noriu, jog daina pasiektų ne tik Lietuvoje gyvenančius klausytojus, bet ir mūsų draugus išeivijoje. Noriu, kad ji keliautų per nuostabius Lietuvos kaimus, skambėtų per nacionalines gimtinės šventes, noriu, kad ją dainuotų mokyklose, bendruomenėse. Tai yra ta daina, kuri skleidžia meilę, kuri kviečia vienytis, įsiklausyti į savo širdies balsą ir didžiuotis, kad gilios mūsų šaknys įsišaknijusios būtent Lietuvos žemėje ir niekur kitur.“
