„Iš naujo pradėjau savo muzikinį kelią. Tai antroji daina, kurią išleidau vasarą ir dedikavau mamai. Visada kūriau angliškai, tačiau dabar lietuvių kalba muzikoje yra populiari, todėl nusprendžiau prisitaikyti. Anksčiau maniau, kad mano kelias – dainuoti angliškai, bet išvertęs dainą supratau, kad tai skamba dar geriau“, – teigia Lion Ceccah.
Kartu su daina kūrėjas pristato ir savo paties režisuotą muzikinį vaizdo klipą, kuriame įkūnija XX a. kaimo žmogaus archetipą ir pasakoja apie drąsą siekti savo svajonės: „Man labai artimas kaimas.
Beje, šis muzikinis klipas nufilmuotas mano sodyboje, kur dar stovi seni, praėjusio amžiaus namai. Ten praleidau visą vaikystę, o dabar dažnai ten važiuoju pailsėti. Ta vieta primena mano mamą, todėl tai buvo geriausias pasirinkimas vaizdiškai perteikti dainos žinutę.
Daina ir klipas – tai kelionė iki savo senos svajonės – pažinti, pamatyti ir patirti. Dažnai mes gyvename užburtame rate, kur dominuoja darbas, rutina, miegas ir tie patys draugai. Žinau daugybę žmonių, kurie anksti palaidojo savo jaunystės svajones ir nedrįsta apie jas net galvoti. Panašiai gyveno ir mano mama. Šiame projekte aš skatinu keisti šį nusistovėjusį naratyvą, nes rytojus nepažadėtas.“
Dar vienas įdomus dalykas – dainoje debiutuoja ir Lion Ceccah močiutė: „Viskas šioje dainoje labai susiję. Mano močiutė yra mano mamos mama. Po mamos mirties labai stipriai pradėjau jausti moteriškosios pusės galią.
Man labai apmaudu, kad senosios kartos žmonės, ypač moterys Lietuvoje, dažnai buvo apribojamos. Jos turėjo elgtis padoriai ir standartiškai, pagal patriarchato sukurtas taisykles. Iš savo abiejų močiučių pasakojimų žinau, kad tėvai joms net draudė išmokti plaukti, nes „mergaitėms tai neturi rūpėti“ ir panašiai. Man tai atrodo klaiku.
Šioje dainos versijoje aš atsigręžiu į jau išnykstančius praeitų kartų balsus, kurie buvo užtildyti arba net nesuskambėjo.“
Įvertinkite:
