„Beissoul & Einius“ – „Questions in the Dark“
Bene įdomiausias, nestandartiškiausias ir, galima sakyti, vizuališkiausias duetas šalyje „Beissoul & Einius“, nerdamas į dar gilesnę vidinę tamsą, pristatė ketvirtąjį studijinį albumą. Kalbant apie šį duetą Lietuvos kontekstu, jį galima laisvai vadinti reiškiniu, o rašant apžvalgą būtų nuodėmė nepaminėti, jog tai ne tik muzikos, bet ir mados kūrėjai.
Dueto kūryba lygiagrečiai dalijasi į garsą bei vaizdą, todėl išgirdę apie dar vieną jų išleistą albumą, turėtumėte klausti: o kaip šįkart jis atrodys? Meno klestėjimas apsireiškia sceniniuose apdaruose, vaizdo klipuose bei muzikoje.
Kaip ir pavadinime, tamsos yra ir dainose. Tik šįkart ji girdima ne taip tiesiogiai garsine prasme, bet labiau jutimine – iš atmosferos, žodžių bei vaizdų klipuose. Tamsa įrėmina ne tiesioginę jos prasmę, o pasinėrimą į sielos gilumą, kurioje galima atrasti tai, ko galbūt ir nesinorėtų.
Singlas „Love song“, kartu su savo bosine linija, garsų reverberacija, klausytoją paskandina mintyse ir priverčia jas išgirsti. Elektronika, dėl kurios grupė jai priskiriama, geriausiai prasiveržia dainoje „Lose the light“. Čia sutinkame robotinę vokalo modifikaciją priedainyje, puikiai įsiliejančią sintezatorių ir kitų elektroninių garsų dermėje.
Tačiau albumas turi vieną problemą. Dainos „After 2 or 14 days“ pradžioje skambantis elektroninis motyvas primena plačiai pagarsėjusią ir interneto memu tapusią Vicetone & Tony Igy elektroninę šokių dainą „Astronomia“.
Tai tas pats juodojo humoro memas, kuriame afrikiečiai ritmingai šokdami neša karstą, pasaulyje išplitęs 2020-ųjų pradžioje. Manau, ši asocijacija nėra gera. Ir ne dėl juodo humoro, bet dėl konteksto.
Ji nei kokybės, nei populiarumo neprideda, be to, skambantis motyvas iškrenta iš albumo stilistikos. Nors vėliau pasirodantis muzikinis priedainis, visgi, situaciją pataiso ir klausyti jau galima.
Tarp 11, rodos, angliškų dainų aptinkame ir vieną lietuvišką, egzistencinę, „Bet jeigu tikrai“. Apie sprendimą įterpti lietuvišką dainą norėčiau išgirsti iš pačių atlikėjų, bet interpretuočiau tai kaip norą nenutolti nuo gimtosios šalies ir nors maža dalimi skirti dėmesio ir jai, o ne vien aklai „plaukti“ į tarptautinius vandenis.
Visas albumas išlaiko stilistinį vientisumą; yra kada pašokti, yra kada pamąstyti. Pilno metro darbe išskirčiau dainas „Love song“, „After 2 or 14 days“ ir „Far away“ – skirtingiems skoniams.
Albumas pasižymi užtikrintomis ir išbaigtomis muzikos kompozicijomis bei stipriu suvedimu, kas sudaro visapusišką kokybę. Visgi, kaip albumas atrodys, su nekantrumu teks laukti jubiliejinio koncertinio turo. O dabar galima mėgautis „lietuvišku“ darbu ir pasileisti į muzikinę akistatą su savimi.
Įvertinimas: 9
Parengta pagal žurnalo „Reviu“ apžvalgą