Šią savaitę Vokietijos radijo stotis HR2 transliavo M. Levickio ir jo vadovaujamo kamerinio ansamblio „Mikroorkéstra” didįjį koncertą, neseniai įvykusį gilių tradicijų Rheingau muzikos festivalyje, kuris trunka net 70 dienų, o į jį suvažiuoja daugybė klasikinės muzikos žvaigždžių. Renginiai vyksta įspūdingų Vokietijos pilių kiemuose ir puikios akustikos koncertinėse salėse.
M.Levickis su orkestru ten atliko ir pasaulinio garso kompozitorių, ir lietuvių liaudies kūrinius, kuriuos pats aranžavo. Vokiečių portalai šlovino Martyno temperamentą, žavesį, virtuoziškumą ir sugebėjimą taip lengvai keliauti nuo baroko ir klasikos kūrinių iki liaudies muzikos.
Tai netrukus galės įvertinti ir vilniečiai bei miesto svečiai: rugpjūčio 25-27 dienomis Šv.Kotrynos bažnyčioje M.Levickis sukels įvairiaspalvį muzikinį vajų.
„Kodėl vajus? Tai yra, ko gero, toks muzikanto jaunystės šėlsmas, prisimenant kelią nuo karjeros pradžios, kai turi kasdien, daug ir be atokvėpio groti. Be to, itin skirtingus kūrinius. Tokia buvo ir ši vasara – kone kasdien vyko koncertai, tai reikalavo ir fizinių jėgų, ir psichologinio pasiruošimo, bet kartu teikė didžiulę satisfakciją. Vasaros sezono tašką dedame Vilniuje – čia įvyks trys koncertai, trys mano kurtos programos, kurių kiekviena turi savo pavadinimą, bet kartu visi tie vakarai ir bus „Muzikinis vajus“, – pasakoja M.Levickis.
Pirmoji programa – Martyno rečitalis „Solo: šokis su amžinybe“. „Tai – tarsi filosofinė diskusija su savimi ir žmogumi, kuris manęs klausosi, apie tarpusavio santykius, apie santyki į tikėjimą, kad gėris gali nugalėti blogį. Tai yra solidi, rimta programa, – sako Martynas. – Džiaugiuosi pavykusia austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio 5-osios simfonijos Adagietto aranžuote – dar tikrai niekas nėra to grojęs akordeonu. Įtraukiau ir originalų kūrinį akordeonui, pavadinimu „Štai taip Zaratustra kalbėjo“, atsispirdamas nuo jo minčių apie gėrį ir blogį. Taip pat bus Johanno Sebastiano Bacho, Richardo Strausso, Astoro Piazzollos kūrinių ar prancūzų kompozitoriaus Francko Angelio minimalistinės, neoklasicistinės muzikos.“
Rugpjūčio 26 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje M.Levickis drauge su „Mikroorkéstra” surengs muzikinį „Pasimatymą kino alėjoje“ – tądien po skliautais skambės muzika iš visiems gerai žinomų kino filmų apie Džeimsą Bondą, Operos fantomą, Liūtuką Simbą, Rožinę panterą ir kt. Beje, šiame koncerte rožinės spalvos bus itin daug: orkestras su solistu priešakyje vilkės ryškiaspalvius, ekstravagantiškus kostiumus iš specialiai jiems sukurtos ukrainiečių dizainerės Katios Beslyk kolekcijos.
„Instagrame dėmesį patraukė žinutė, kad dizainerė iš Ukrainos ieško darbo Vilniuje. O aš kaip tik audžiau mintį, kad mūsų orkestrui reikėtų unikalios dizainerio kolekcijos, – pasakoja M. Levickis. – Susitikome su Katia pasikalbėti, ar ji pasiryžtų tokiam iššūkiui. Nuo pavasario šis projektas vystėsi ir jau yra labai gražus rezultatas.“
Trečiąjį vakarą Šv.Kotrynos bažnyčioje M.Levickis su „Mikroorkéstra” vilkės dizainerės Kastės Svilaitės kurtus baltuosius kostiumus, puikiai derančius prie Antonio Vivaldžio „Metų laikų“. Šioje programoje, po kiekvienos metų laiko dalies, Martynas įterps lietuvių liaudies dainų, kurias aranžavo koncertui su styginiais specialiai Vokietijos festivaliui, o Lietuvoje su orkestru atliks pirmą kartą.
Nuo rudens Vokietijoje muzikantas viešės gerokai dažniau: socialiniuose tinkluose Martynas pasidalino žinute, kad tapo berlyniečiu. „Jau turiu butą Berlyne. Iki šiol ten buvau vos porą kartų, bet po vasaros sezono uždarymo Lietuvoje, laukia intensyvi programa Vokietijoje. Ten šiuo metu vystosi mano karjera, yra daug darbų. Tad jau vien iš praktinės pusės patogu toje šalyje turėti gyvenamąją vietą. Kitas dalykas – man labai įdomus Berlynas, patinka jo universalumas. Pamėginsiu pažinti jį iki kitų metų rudens, o tada žiūrėsiu, ar prisijaukinau, ar ne”, – kalba Martynas.
Spalio 9-ąją Berlyne įvyks klasikinės muzikos apdovanojimai „Opus Klassik“. Geriausio koncertinio įrašo bei Klasikos be ribų nominacijose – ir M.Levickio vardas. Pasauliui minint kompozitoriaus A.Piazzollos 100-metį, atlikėjas su „Mikroorkéstra“ įrašė A.Piazzollos ciklą „Las Cuatro Estaciones Porteñas“, o su Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru – koncertą akordeonui, kameriniam orkestrui ir mušamiesiems „Aconcagua“. A.Piazzollos muzikos albumą išleido vokiečių leidybinė kompanija „Accentus Music“. Tikėtina, kad tai padėjo atkreipti apdovanojimų rengėjų dėmesį.
„Aš net nežinojau, kad tokie apdovanojimai vyksta ir juo labiau – kad mes ten esame nominuoti, – šypsosi Martynas. – Ko gero, tai galėtų atverti dar daugiau durų Europoje, tačiau aš visiškai ramiai sureagavau. Kai tai jau vyksta kurį laiką, savo vardo paminėjimo nepuoli vertinti kaip didžiulio stebuklo, bet būčiau laimingas, jei šis darbas pelnytų apdovanojimą.“
