Koncerte taip pat pasirodys garsus prancūzų elektroninės muzikos atlikėjas Franckas Vigroux, kuris kartu su vaizdo menininku Antoine’u Schmittu atveža įspūdingą audiovizualinį projektą „Chronostasis“, bei lietuvių dub techno muzikos stiliaus didžėjus Sraunus.
Audiovizualinius M.Cooperio pasirodymus pirmieji stengiasi pasikviesti patys garsiausi pasaulio festivaliai „Glastonbury“ (Didžioji Britanija), „Sonar“ Barselonoje (Ispanija), „Fuji Rock“ Japonijoje, „Amsterdam Dance Event“ Olandijoje, „Decibel Festival“ Detroite (JAV), Monrealyje vykstantis svarbiausias Kanados elektroninės muzikos festivalis „MUTEK“ ir kt.
M.Cooperio remiksų amplitudė – nuo šiuolaikinės klasikos kompozitorių Michaelo Nymano ir Nilso Frahmo iki „indie“ grupių, tokių kaip elektroninę muziką grojantys britai „Hot Chip“ ir popmuziką atliekantys amerikiečiai „Au Revoir Simone“, bei didžėjų Agoria, Sasha (Welsh DJ) ir Guy Andrews. Naujausias M.Cooperio projektas – su amerikiečių pianistu Bruce’u Brubakeriu padaryti Philipo Glasso kūrinių perdirbimai; šis projektas su dideliu pasisekimu rodytas naujoje Paryžiaus filharmonijos salėje „Cité de la Musique“ ir „Sonar“ Barselonoje.
Įdomu, kad M.Cooperis įgijo ne tik muzikinį, bet ir mokslinį išsilavinimą: 2008 metais apgynė daktaro disertaciją skaitmeninės biologijos srityje. Mokslinės įžvalgos padėjo jam sintezuoti kompleksišką ir kartu melodingą garsą. M. Cooperis rengia gyvosios elektronikos pasirodymus, sutelkdamas dėmesį į sensorinį klausytojų panardinimą, naudoja erdvinio garso technologijas. Jo bendri pasirodymai su žymiu Kanados medijų menininku Maotiku buvo rengiami tokiuose garsiuose Europos klubuose, kaip Berlyno „Berghain“, Budapešto „Aether“. M.Cooperis taip pat bendradarbiauja su garsia eksperimentinio dizaino studija „Future Wife“ bei Zahos Hadid architektų studija.
Maxas buvo kviečiamas dalyvauti garsioje BBC radijo laidų serijoje „Essential Mix“, skirtoje šiuolaikinei elektroninei šokių muzikai. Nuo 2014 metų, kai pasirodė debiutinis M.Cooperio albumas, jis išleido dar du didžiulės sėkmės sulaukusius albumus, o naujausias – ketvirtasis – turėtų pasirodyti šį rudenį. Jame skambanti muzika matyt bus pristatoma ir Vilniuje. Pirmasis M.Cooperio albumas „Human“, kurį atlikėjas įrašė su dainininkėmis Kathrin DeBoer ir Raphaelle Standell-Preston, apibūdinamas kaip veržlus ir kinematografiškas, lygiomis dalimis derinantis agresiją ir niuansus. Antrasis albumas „Emergence“ pasirodė 2016-aisiais. Kuriant jį bendradarbiavo matematikai, mokslininkai ir vaizdo menininkai.
2018-aisiais pasirodė trečiasis M.Cooperio studijinis albumas „One Hundred Billion Sparks“, entuziastingai sutiktas klausytojų ir kritikos. Darbą ties šiuo albumu menininkas pradėjo visiškai atsiskyręs nuo išorinio pasaulio ir perstatydamas studiją savo kaime Velse.
Pasirodžius „One Hundred Billion Sparks“, Maxas surengė 270 imersinių audiovizualinių pasirodymų, kuriuose jo vaizdinių pasaulis atskleidžiamas naudojant ne tik koncertinių patalpų sienas, bet net ir stogus. Pasak M. Cooperio, „mes esame šimtas milijardų kibirkščių: šimtas milijardų neuronų, kurių sproginėjimas kuria jausmus ir idėjas, šimtas milijardų neuronų, kurie mus visus daro skirtingais, bet ir susietais tarpusavy“.
