Portalas Žmonės.lt jau rašė apie Chinawoman koncertą menų fabrike „Loftas“, tačiau įdomu iš pačios atlikėjos lūpų išgirsti, apie jos kilmę – mamą baleriną ir tėtį inžinierių iš Sankt Peterburgo – muziką, gyvenimą ir... bendradarbiavimą su režisieriumi Mariumi Ivaškevičiumi.
Lietuvoje lankėtės rudenį, tačiau tik pavasarį surengėte pirmąjį savo koncertą. Ką galėtumėt pasakyti apie publiką?
Praėjusiais metais Marius man parašė laišką, o dabar mes pradėsime kurti jo filmo garso takelį.
Aš buvau sužavėta, nes į mano koncertą atėjo labai daug žmonių ir jie visi buvo tokie tylūs bei dėmesingi. Paprastai tiek daug žmonių sukelia didžiulį triukšmą. Man buvo malonu, kad jie mane taip įvertino ir šiltai priėmė. Galbūt aš tikėjausi, kad koncertas bus karštesnis... Bet visi ramiai sėdėjo savo vietose, tad buvo tikrai šilta, bet ne karšta. Tikiuosi, kad per kitą koncertą Lietuvoje mes užkursime tikrą pirtį (šypsosi).
Kaip jūsų muziką paveikė tai, jog esate kilusi iš Rusijos, o augusi Kanadoje? Tai ne tik skirtingi žemynai, bet ir santvarkos, politinė bei ekonominė situacijos.
Kartais, kai į kokį dalyką pasižiūri iš atitinkamo atstumo, imi labiau jį vertinti ir mažiau gilintis. Taigi, turiu rusiškų šaknų, tačiau negyvenu Rusijoje, manau, tai paveikė mane. Aš ėmiau visai kitaip vertinti Rusijos muzikantus ir muzikos istoriją plačiąja prasme. Žmonės, gyvenantys Rusijoje, visi seka Vakarų muzikos tendencijas. O, turėdama rusiškas šaknis, bet gimusi Kanadoje, aš tikrai jaučiu, kad Europos Rytus vertinu labiau, nei vertinčiau būdama ten.
Taigi mano muzikoje tikrai justi Rytų Europos pėdsakai, su modernios Šiaurės Amerikos muzikos priemaišomis.
Jūsų kūryboje yra gausu nostalgijos slaviškai muzikai. Su kokia muzika pati augote, kokios muzikos klausėtės paauglystėje?
Tikrai nėra (juokiasi). O jei rimtai, tai užaugau klausydama labai daug rusų ir prancūzų kūrėjų... aš vis dar jų klausausi. Net šįryt klausiausi Francis Lai ir Leonardo Coheno šeštajame dešimtmetyje išleistų albumų. Aš jaučiuosi tarsi užstrigusi tame laikotarpyje (juokiasi).
Kalbant apie vaikystę, aš taip pat daug klausiausi sovietinėje Rusijoje kūrusių muzikantų... taip pat italų, prancūzų, trumpiau tariant, visos įprastos tam laikotarpiui muzikos.
Dabar šiek tiek žemiškesnis klausimas: kodėl Torontą iškeitėtė į Berlyną?
Na, Europoje aš galiu daryti tai, ką noriu – būti muzikantė visu etatu. Toronte muzika negalėjo tapti mano pagrindiniu darbu. Taigi, pragmatiškai šnekant, Europoje būti apsimokėjo labiau (šypsosi). Čia turiu daugybę veiklos.
Chinawoman |
Vokietija, o ypač Berlynas – tarsi industrinės, elektroninės muzikos sostinė. Ar nepajutote, kad tai formuotų jūsų muziką?
Ne. Galbūt pradžioje tai ir turėjo šiek tiek įtakos – aš vis pridėdavau kokį nors nežymų elektroninės muzikos intarpą. Tačiau jau iš to išaugau ir esu pasirengusi būti savimi. Esu tikra, kad kada nors mano kūryboje bus justi ir elektroninės muzikos dvasia. Tačiau ne per daug. Gal naujame albume?
Žinau, kad šį klausimą labai dažnai girdite, bet vis tik kodėl Chinawoman (liet. kinė). Juk su Kinija neturite nieko bendro?
Oi, neklauskit (juokiasi)... Manęs dažnai klausdavo, ar aš esu kilusi iš Kinijos, nes Toronte jų labai daug. O žmonės iš Rytų Europos su azijiečiais gyvena kone petys į petį. Taigi, pasivadinau dėl to, kad visi be perstojo manęs klausinėjo, ar nesu kinė. Tokia ilga ta istorija.
Žinau ir tai, kad kursite Mariaus Ivaškevičiaus filmo „Santa“ garso takelį. Kaip jūs suradote vienas kitą?
Taip, tai tiesa. Praėjusiais metais jis man parašė laišką. Taigi mes dabar pradėsime kurti jo filmo garso takelį. Tiesa, praėjusį kartą, kai lankiausi Lietuvoje, mes buvome susitikę. Nusprendžiau kurti filmą, pamačiusi jo darbinę versiją. Man jis patiko. Koks bus rezultatas, pamatysime vėliau.
Ar jau yra progresas, arba tiksliau, kaip sekasi?
Gerai sekasi, mes siekiame išgauti filmui tinkamą muziką. Žinote, geriausia tai, kad mes abu žinome, kokia ji turi būti, ir mūsų nuomonės sutampa. Taigi telieka surasti tai, kas labiausiai kabintų.
Jūsų dėmesiui – Chinawoman daina „Go“: