Vaida Stepanovaitė kalbina Mesijų apie jungtines, kryžmines ir paralelines muzikines materijas – kuriose telpa hip-hopas, popkultūra, kūriniai 87-iuose TV ekranuose ir mašinų bagažinėse, apdovanojimai ir nauji įkvėpimai. Tai, kas užgyventa per tris metus, ir kas toliau, po „Paskutinių?“
Pirmasis Mesijaus ir Münpauzn koncentruotas išėjimas buvo miksteipas Piurė Future (2014), paskui – du trumpo metro albumai #UZGROTU (2015) ir Pomirtinis (2016). Užskaityti 6 metai, kol prieita iki Paskutinių? „Kaštone”, „Lizde” ir „Kablyje”. Gal kaip paskutiniam, galime ir nuo pradžių – kaip ir kodėl susiėjo tavo ir Münpauzn muzikiniai laukai?
Šešis metus esame draugai Facebook’e. Kartu grojame gal tris. Istoriškai viskas susiklostė taip: buvo naujametis vakarėlis. Pagrojom ir susigrojom. Išleidę Piurė Future supratom, kad taip paprastai viskas nesibaigs.
Kodėl? Kaip bitės ieško medaus, taip bytmeikeriai vokalistų ir vokalistai bytmeikerių ieško. Šiuo atveju sugulė kartu mano potraukis elektroninei muzikai ir Münpauzn muzikoje atsiverianti erdvė vokalui.
Aišku, labai svarbu atkreipti dėmesį į klaustuką renginio pavadinime. Paskutinis? – reiškia ne viso ko pabaigą, o tam tikro etapo uždarymą. Žiūrėkite į tai kaip į dar vieną Selo ar Naktinių Personų atsisveikinimo koncertą.
#UZGROTU esi apibūdinęs kaip jutiminį hiphopą. Pomirtiniame skamba ezoterinis repas. Dar girdėjau, kad atlieki siurrealistinį hiphopą. Kas visa tai yra? Kam išradinėji šias naujas muzikines materijas, ir ar to dar reikia, kai dabar viskas permaišoma ir permąstoma, ir kartais nebereikalauja konkrečių sąvokų?
Žanrų pavadinimai – dar viena kūrybinė platforma. Juos galima tiesiog susigalvoti ir tokiu būdu stimuliuoti būsimojo klausytojo vaizduotę.
Iš tiesų, žanrus turėtų galvoti ne atlikėjai, o muzikos žurnalistai. Štai Daina Dubauskaitė mūsų atliekamą žanrą įvardijo taip: eksperimentinis artimos ateities sociolingvistinis barbitorepas iliustruotas emoji. Ir perskaitęs tokį apibūdinimą, aš iškart užsimanau pasiklausyti savęs.
Taigi žanrai yra kaip tos click-bait antraštės – traukia kaip medus (vėl aš apie bites). Žinoma, tada jau mūsų užduotis tą seksualų apibūdinimą pateisinti.
O jeigu kas sakys, kad ne hiphopą darot, bet apdovanojimus už tai laimit?
Vis mažiau lieka grynųjų žanrų. Net Grammy nerado kur padėti Beyonce ir įstatė ją į labai keistą ir nesusigulėjusią Best Urban Contemporary kategoriją.
Kiek dar įdomu ir tikslinga suktis hiphopo pasaulyje, jei ten dar jaučiatės to dalimi?
Hiphopo pasaulis? Limpopo šalis? Aladino lempa? Manau, kad su internetu dingo ir vieno žanro klausytojai. Aš tikiuosi, kad hiphopo pasaulio gyventojai turi platų akiratį ir bent kažkiek domisi ir kitais pasauliais.
Tikiuosi, kad įvairių žanrų klausytojui galiu pasirodyti įdomus. Aš pats klausau skirtingų žanrų. Gulėdamas klausau elektroninės muzikos. Tvarkydamasis namuose – audio knygų. Gamindamas valgyti galiu paklausyti ir repo. Taksi klausau ką groja. Dirbu dažniausiai tyloje.
Užčiuopiu daug noro Mesijui ir Münpauzn būti pirmiems (pirmas ezoterinis albumas, pirmas toks video klipo pristatymas…). Sakyčiau, ir tau, ir jums netrūksta noro užgrobti – televizorius, švieslentes, mašinų bagažines, trūlus. Kaip suvoki kūrybos misiją ir funkciją, muzikos sklaidos reikšmę ir prasmę? Ką tavo ir jūsų muzika veikia ten, kur jos įprastai nebūna?
Normalu, kad Mesijus apsireiškia netikėtose vietose ir ieško savo pasekėjų. Tai yra būtent tai, ką Mesijus ir turėtų daryti.
Kuomet grojame netikėtoje erdvėje, tai sukuria visiškai naują patirtį – tiek mums, tiek klausytojui. Visada įdomu, kai savo auditoriją gali pasikviesti „išeiti į kiemą“.
Čia dar pritiktų atkreipti dėmesį į tai, jog kuri lietuvių kalba. Asmeniškai, man tai žiauriai gražu ir gimtosios kalbos sąskambiai pramankština ausis. Kodėl nesirenki anglų kalbos? Ar pagalvoji apie save tarptautiniame kontekste, kuriame lietuvių kalba galbūt per didelė egzotika?
Kurti anglų kalba, kaip daugiau nei pusė indie grupių pasaulyje, ar kurti sanskrito repą? (taip, lietuvių kalba yra kildinama iš sanskrito). Manau, atsakymas aiškus. Reti dalykai turi didesnę vertę.
Jei kiną žmonės įprato žiūrėti su titrais, kodėl pasirodymai neturėtų būti titruojami?
Kita vertus, rašau ir anglų kalba. Užsieniečiams kalbu angliškai. Lietuviams – lietuviškai. Kartais – lietuviams angliškai, o užsieniečiams – lietuviškai. Kartais – nei lietuviškai, nei angliškai ir tekstus kuriu dirbtinėmis kalbomis. Ar girdėjote repą iš automobilių numerių?
Paskutinėje M.A.M.A. Metų Hiphopo muzikos grupe/atlikėjais tapote jūs, Mesijus ir Münpauzn. Kodėl neatsiėmėt apdovanojimo?
Na, tiesą sakant, aš tuo metu buvau Kambodžoje, o Pijus – Nidoje. Tad ceremonijoje nedalyvavome. Girdėjau, kad mūsų apdovanojimą nusinešė kukurūzų vaikai.
Kiek tau svarbu įvertinimai, apdovanojimai, topai – ar tai būtų Lietuvos hiphopo muzikos apdovanojimai, ar M.A.M.A.?
Tik į gerą, jei gale metų yra peržiūrimi nuveikti darbai. Gerai, jei tai atkreipia klausytojų dėmesį į Lietuvos muzikos rinką ir priverčia pasidomėti.
Su laiku sunkiau darosi ne gauti apdovanojimą, o prilygti paties sau išsikeltai kartelei.
Nevengi išeiti į Lietuvos populiariosios kultūros laukus – Tu pareigūnas skamba filme Gautas iškvietimas kaip teminė daina; kuri masines akcijas, išskambančias per plačiąją žiniasklaidą (pavyzdžiui, monumentalios idėjos TOPO centre su Adomu Žudžiu įgyvendinimas, kuriame naujas Tu pinigų siurblys vaizdo klipas buvo pristatytas per 87 TV ekranus vienu metu; su estradiečiu Aleksu Lemanu LNK eteryje keitėtės įrašais; bei nuolatiniai skambūs žodžiai pranešimuose spaudai). Ar į šmėkščiojimą populiariuosiuose kanaluose žvelgi ironiškai?
Populiarūs kanalai – turi savo žavesio. Perimti radijo eterį! Užgrobti parduotuvę! Nuhackinti televizijos bokštą! Taip gali pasiekti žmones, kurie gyvenime nesugalvotų ateiti į tavo koncertą. Gaila tik, kad nėra būdų jų reakcijas atitransliuoti atgal – norėčiau matyti, kokias grimasas sukelia mūsų muzika.
Apskritai, kiek tavo kaip Mesijaus filosofijoje komiškumo, kiek – ironijos, kritikos, ir į ką tai nukreipta? Temos varijuoja tarp visuomenės institucijų, urbanistinės kultūros ir kitų aktualijų. Tarp ko dar? Ką taikai iš asmeninių patirčių, ką susirenki iš aplinkos?
Mes esame kempinės. Aplinką siurbiame nuolatos. Nėra dalykų, kurie nenugultų telefono užrašuose. Todėl ir dainose, net jei jos turi visiškai fiktyvų siužetą, yra daug asmeninių emocijų ir pastebėjimų. Aktualijos ir pažįstami simboliai apauga siužetų vijokliais ir fantazijomis.
Vienas iš tikslų – nukelti klausytojus į paralelinę tikrovę ir grąžinti atgal. Grįžę atgal, galbūt jie ir savo tikrovę ims matyti kitomis akimis.
Žmogus geba daug emocijų nuslėpti. Bet juokas – bene stipriausia žmogaus emocija, kurios jis net negali suvaldyti. Nebandau prajuokinti, kad būtų juokinga. Man patinka, kad žmonės juokiasi, kai girdi tiesą.
Na, o ką galėtum papasakoti apie tavo naują projektą su Adu Gecevičiumi (Sheep Got Waxed) – Vilniaus Energija (Įtakos grupę, kuri administruoja elektroninę muziką Vilniaus mieste)? Išleidot Žuvėdrą 3000 – A.Lemano koverį. Laukti albumo?
Kol su Münpauzn švietėme scenoje, su Adu lindėjome tamsioje studijoje. Kone du metai pirmadienių – ir turime krūvą medžiagos. Daugiau, nei įsivaizduojate.
Jau sudėti parašai, tvarkomos sutartys ir skirstomi postai – Vilniaus Energija pradės veiklą jau labai greitai. Taip, galiu žadėti drąsiai – laukite albumo!
Grįžtame prie artėjančių įvykių. Su Münpauzn esat išleidę miksteipą, du albumus. Juose jau gimėt, gyvenot, ir dar pagyvenot po mirties. Dabar vėl mirštat. Bet gal dar bus vaistų nuo mirties? O paprasčiau – kodėl ir kur skirstotės? Ko pakako ar nepakako – ar tai natūrali laikino projekto, kurių tavo veikloje netrūksta, pabaiga? Kas po jūsų liks?
Su Münpauzn nugyvenome savotišką kūrybinį ciklą: 3 metai. 3 albumai. Ir koks 100 koncertų. Šampano!
Aš jau apturėjau savo didžiąją kelionę po Pietryčių Aziją, dabar Pijus vyksta pagyventi į Berlyną. Prasiskirstom, kad prisirinktume naujų įkvėpimų.
Galiu nuraminti – nė vienas iš mūsų muzikinės veiklos neplanuoja baigti. Nors Pijus sakė, kad nori būti ūkininkas.
Kokie signalai bus Paskutiniuose? Ar, kaip įprastai, pasirodymą užbaigsite gabalu Jie išskrido į kosmosą?
Kai viskas aplink taip greitai keičiasi, bent vienas dalykas lieka toks koks buvo. Taip, tikriausiai užbaigsime kūriniu Jie išskrido į kosmosą.
Iš tiesų – šis Paskutinių? koncertų turas bus pati pilniausia Mesijus x Münpauzn patirtis. Trijuose didžiausiuose miestuose grosime trijų metų repertuarą – kūrinius iš visų trijų albumų (kurių likučius turėsime pardavimui). Nelieka nieko kito, kaip sugroti tris visų laikų geriausius mūsų koncertus!
Klausimas bonusui: su kuo ir ką sugrotum pomirtiniame gyvenime?
Būčiau piktoji dvasia, kuri nusitempia su savimi visus brangiausius bendragrojikus iš gyvųjų pasaulio tam, kad grotumėm kartu amžinai muahaha!
Mesijaus x Münpauzn „Paskutinis?“ tvarkaraštis: kovo 24 d. „Kaštonas” (Klaipėda), kovo 25 d. naktinis klubas „Lizdas” (Kaunas), kovo 30 d. Kultūros baras „Kablys” (Vilnius).
