Dainininkus Moby ir Skye apšildžiusi grupė pristatys visai naują programą ir savo pasirodymu, pasak grupės vokalistės Dovilės Filmanavičiūtės, ketina pranokti patį... Egidijų Dragūną.
– Kodėl ketvirtadienio vakarą žmonės turėtų ateiti į „Loftą“?
– Bandysime aplenkti Egidijų Dragūną šviesų kiekiu „Lofte“ (šypsosi.) Jeigu rimtai, tai pasak „Prezentacijų spektro“, kuris rūpinasi renginio inovacijomis ir technologijomis, „Lofte“ bus milžiniškos LED sistemos, kurios kurs ypatingą įspūdį. Tai viena priežastis. Kita – mes iššveitėm per bortą savo seną programą ir sukūrėme krūvą naujų dainų, kurias mes pirmą kartą gyvai sugrosime šiame koncerte.
– Šis reginys vadinasi „Metų koncertu“ – tai skamba labai iškilmingai. Žadate klausytojams ir daugiau staigmenų?
– Tiek staigmenų ir bus, kiek papasakojau. Šį koncertą taip pavadinome dėl to, kad patys sau kuriame šventę. Lietuvoje per metus retai galima leisti sau surengti tokį šou. Kinkos dreba, repetuojam dieną naktį.
– Renginio plakate jūs esate su žvėrelių kostiumais, o šūkis jame skalbia „Gerai Gerai & Miss Sheep Lost in the Zoo“ („Gerai Gerai & Miss Sheep pasimetė zoologijos sode“ – liet.k.)Kas tokio „žvėriško“ bus koncerte?
– Bus „žvėriškos“ vizualizacijos 3D formatu, „žvėriški“ bus ir mūsų kostiumai. Taip viskas gražiai sutapo, kad keliuose mūsų naujuose „gabaluose“ mes taip apdainuosime kelis žvėris. Tiek to „žvėriškumo“. Neketiname visą koncertą vystyti zoologijos sodo tema. Norime, kad viskas atrodytų skoningai.
– Kas pastaruoju metu prisideda prie jūsų netradicinio dueto įvaizdžio formavimo?
– Tai – Augusta, kuri turi „Mur mur mur“ siuvyklėlę. Ji yra mūsų sena pažįstama, su ja mes bendradarbiavome ir pristatinėdami pirmą albumą. Tada ji sukūrė mūsų spalvotą ir gražų įvaizdį. Šiandien buvau paskutiniame naujų sceninių drabužių primatavime. Galiu pasakyti, kad ji ir jos komanda ir šįkart labai pasistengė – scenoje atrodysime įspūdingai.
Kinkos dreba, repetuojam dieną naktį.
– Ar ir šįkart koncerte tau ir kolegai Viliui Tamošaičiui talkins būgnininkas Sergejus Makidonas ir bosininkas Anatolijus Len?
– „Gerai Gerai & Miss Sheep“ yra kūrybinis duetas, bet kaip duetas scenoje mes skambame šiek tiek liūdnokai – būgnai ir gitara suteikia papildomą efektą. Studijoje kuriame dviese, bet scenoje mums nuolat talkina Sergejus ir Anatolijus.
– Kuo jums vis užkliūna Egidijus Dragūnas? Ir pranešime spaudai apie šį koncertą jo pavardę minite, ir LNK naujojo sezono vakare jo vardą skandavote...
– Aš esu labai emocionali, todėl jo pavardę visą laiką ir eskaluoju, bet galbūt aš jau kiek persistengiau. Mums jis užkliuvo ir iki šiol mes juokiamės už pilvų susiėmę prisimindami LNK sezono atidarymo vakarėlį. Jame Egidijus būdamas „labai linksmas“ atėjo į užkulisius, spaudė mums rankas ir sakė, kad mes esame visiškai ***ni (rusiškas keiksmažodis – aut.past.). Mums dėl to buvo labai smagu. Jis visados giriasi savo šviesomis ir garsu, bet mes šį kartą irgi „pavarysim“ ir tų šviesų manau bus daugiau, nei jo koncerte.
– „Apšildėte“ jau kelių pasaulinių žvaigždžių – Moby, „Morcheeba“ vokalistės Skye – koncertus. Kokios patirties pasisėmėte? Kokį įspūdį paliko šie muzikantai, ar teko gyvai pabendrauti?
– Skye matėme iš arti, fotografavomės su ja, ji pasirodė „žiauriai“ šilta, paprasta asmenybė, kuri repeticijoje dalyvavo su kūdikiu ant rankų. Su Moby net neturėjome galimybės nusifotografuoti – neleido organizatoriai. Kai grojame tokio lygio koncertuose, laikas yra suplanuotas minutės tikslumu. Mes Lietuvoje neišgyvename tokių akimirkų – paprasti koncertai čia būna labiau „tep-lep“, kažkas kažko nepadaro, neįvykdo. Mes koncertavome ant tokio dydžio scenos, su tokia aparatūra, tokiai didelei miniai – reikia melstis ir dėkoti Dievui, kad mums taip pasisekė.
– Esate dviejų metų amžiaus grupė, bet jau nemažai pasiekusi. Kas jums labiausiai padėjo išgarsėti?
– Abu su Viliumi turime kitus darbus ir muzika mums yra kaip atgaiva. Padirbame sunkiai visą dieną ir pagalvojame: „štai, dabar galėsime eiti muzikuoti, kaip bus gera“. Aš manau, kad mums dėl to ir sekasi, kad mes neturime jokio plano, neužsiimame jokiomis rinkodaros strategijomis (nors galėtume, nes tai – mano kasdienybė ir darbas). Mes tiesiog muzikuojame iš širdies, todėl taip viskas ir pavyksta. Reikia dar labai daug nuveikti, kad galėtume pasakyti, jog mums sekasi.
– Scenos partneris Vilius tave apibūdina kaip „uraganą“, teigia, kad tu nemoki būti melancholiška, tau reikia linksmintis. Tai iš kur jūsų kūryboje liūdnesnės natos, jos – Viliaus nuopelnas?
– Taip, jis – ramesnis už mane žmogus, taigi ta melancholija yra iš jo pusės. Tačiau mūsų naujosios programos kūriniai visai ne melancholiški, o „diskotekiniai“, linksmi. Štai kaip aš jį išauklėjau per du metus (juokiasi).
– Ar sunkūs buvo jūsų grupės pirmieji žingsniai karjeros pradžioje?
 |
| Koncerto plakatas/„Gerai Gerai & Miss Sheep LOST IN THE ZOO“ |
– Iš pradžių buvo sunku ir nedrąsu. Džiugu, kad mes savo veiklos pradžioje sutikome daug nuostabių žmonių. Pirmąsias mūsų dainas pradėjo groti radijo stotis „Opus 3“, mes labai patikome muzikologui Dariui Užkuraičiui. Kai aplinkui yra tokių žmonių, kurie padeda, tai viskas daug paprasčiau. Kai aš pamatau, kaip dabar sekasi jaunoms grupėms, darosi baisu – niekas neateina ir nepasako, ką joms daryti.
– Kaip patartumėte elgtis išgarsėti norintiems muzikos scenos naujokams, kokių jūsų klaidų nekartoti?
– Aš manau, kad tų klaidų reikia, nes tik iš jų ir galima pasimokyti. Visokių etapų reikia. Nereikia norėti išgarsėti. Kai nenorėsi išgarsėti, tada ir būsi įvertintas. Jei žmogus groja dėl to, kad muziką jis tiesiog myli, tai labai jaučiasi.
– Jums teko koncertuoti tiek turint muzikos vadybininką, tiek ir verčiantis be jo. Kokį pajautėte skirtumą, kuo vienu ir kitu atveju buvo lengviau/sunkiau?
– Dar nėra metų, kai mes dirbame su Justu (Justu Čekuoliu – aut. Past.). Aišku lengviau, kai toks žmogus yra – tuomet atkrenta labai daug organizacinių dalykų. Galima tiesiog dainuoti, groti ir nesirūpinti, ar bus atrakintos koncertų salės durys. Mums norisi užsiimti muzika, o ne vadyba.
– Ar, tavo manymu, dabartinėje lietuviškoje muzikos rinkoje užtenka įvairovės?
– Šie dalykai mums yra labai jautri tema. Jaučiu, kad šiuo metu pasaulyje yra vertybių krizė, mes visiškai pasimetę šiandieniniame pasaulyje. Dauguma Lietuvos žiniasklaidos priemonių rašo visiškas nesąmones apie dalykus, kurie absoliučiai prasilenkia su morale. Lietuvos „undergroundas“ yra labai stiprus, tik gaila, kad tam tikri portalai rašo ne apie jį, o apie tai, kas ir kada pasididino „papus“. Muzikos stilių yra labai daug, tačiau jų atstovų niekas nemato, jie neturi galimybės pasirodyti, nes viskas susiję su pinigais. Tačiau aš manau, kad viskas tik į gera: šiemet jau vyks alternatyvios muzikos apdovanojimai. Tai reiškia, kad reikalai jau juda, kad yra žmonių, kuriems ne vis vien, kurie domisi tokia muzika. Yra paklausa – yra ir pasiūla.
– Kokia muzika skamba jūsų pačių muzikos grotuvuose?
– Vilius yra įsimylėjęs „Underworld'us“, „Duft Punk'us“, „GusGus“, „Faithless'us“. Mūsų favoritai iš lietuvių – puikiai mums užkulisiuose pažįstami „Happyendless“, „Empti“. Jų koncertų stengiamės nepraleisti, bet jei atvirai, tai jau įgriso, nes jų dainas mokame mintinai (juokiasi). Su Golden Parazyth mes puikiai draugaujame. Lietuvoje tikrai yra tos elektroninės muzikos, kuri yra verta pagyrų ir puikiai gali lygintis su užsienietiška.
