„Labai gero koncerto metu apima tokia būsena, tarsi tu skraidai kartu su muzika, levituoji. O pati levitacija, kaip reiškinys, man patinka, nes mes lyg žinome apie tai, kažką esame skaitę ar girdėję, bet, ko gero, niekas nesame to matę. Ir išlieka klausimas: ar tai – realu, ar tai – fantazijos užribis. Aš tikiuosi, kad naujoji mūsų programa ir bus tas užribis, kuris įsileis mus visus į kitokių pojūčių erdvę. Juk nebūtina tiesiogiai atsiplėšti nuo žemės, – svarbiausia pakilti savo vidumi“, – sako „Mikroorkéstra“ meno vadovas M.Levickis, kuris naujosios programos pristatymo vakarą ant scenos kils be akordeono, užtat su dirigento batuta.
Simfoninį dirigavimą M.Levickis studijavo Londono Karališkoje muzikos akademijoje, Worthingo filharmonijos orkestro dirigento Dominico Griero ir „BBC Singers“ pagrindinio kviestinio dirigento Paulo Brougho klasėse.
Kamerinis ansamblis „Mikroorkéstra“ M.Levickio iniciatyva buvo įkurtas 2015 metais ir koncertavo didžiausiuose Azijos bei Europos klasikinės muzikos festivaliuose. Šį rudenį orkestras sugrįžta atsinaujinęs ir Šv. Kotrynos bažnyčioje pasirodys didžiausios sudėties, rašoma pranešime spaudai.
Naująją programą „Dreams of Levitation“ sudaro žinomų kompozitorių Samuelio Barberio ir Gustavo Mahlerio populiarūs opusai bei retai Lietuvoje skambantys sero Williamo Waltono, Mikołajaus Góreckio bei Wojciecho Kilaro kūriniai kameriniam orkestrui. Šis muzikinis vitražas tobulai tiks niūriam lapkričiui, nes jame yra šviesaus pakylėjimo jausmo.
„Negalėčiau teigti, kad būtent lapkričiui taikėme šią programą. Tačiau kai apie ją galvoju (o galvoju jau daugiau nei metus), ji man visuomet atrodo vėlyvojo rudens meto programa, kai norisi ramiai atsisėsti ir
pajausti tą šilumą iš lėtos, sklendžiančios muzikos“, – kalba M.Levickis.
Įdomu tai, kad programos vystymą inspiravo kompozitoriaus G.Mahlerio „Adagietto“ iš Simfonijos Nr. 5, nors pats Martynas prisipažįsta, kad daugybę metų nesuprato Mahlerio kūrybos, ši muzika jam buvo svetima. Tačiau viena istorija viską pakeitė.
„Kartą nuvykau koncertuoti į Pietų Korėją ir mane pakvietė fotografuotis vienas žymus korėjietis fotografas, garsėjantis originalia koncepcija: jis fotografuoja į veidrodį, kadre išlikdamas ir pats. Tai – lyg ritualas ir patirtis visam gyvenimui. Tačiau tų dienų beprotiškame darbo tempe vienintelis laikas, kurį galėjome paskirti fotosesijai, buvo 2-3 val. nakties, – prisimena M.Levickis. – Ir štai vėlyvą naktį atvažiuojame į didžiulę fotostudiją, o ten skamba Mahlerio „Adagietto“.
Nuo to laiko, pajutęs įspūdį kartu su ta patirtimi ir fone skambančia Mahlerio muzika, kurios dalimi ir pats tapau, įvyko prisijaukinimas: pradėjau labai daug klausytis šio kompozitoriaus. Ir jau laukiu, kada galėsime atsiversti partitūras drauge su „Mikroorkéstra“ ir atlikti opusą iš Simfonijos nr. 5, kuris yra vienas populiariausių Mahlerio kūrinių.“
Vietą „Levituojančiuose sapnuose“ atrado ir sero Williamo Waltono Sonata styginių orkestrui, kurią M.Levickis su „Mikroorkéstra“ pastarąjį kartą atliko prieš keletą metų.
Kompozitoriaus Bruce‘o Adolphe‘o žodžiais, W.Waltono skonių įvairovė jo paties muzikoje sukuria „pojūtį, kad George‘as Gershwinas ir Haroldas Arlenas susitinka su Arnoldu Schoenbergu ir Elgaru, Brahmsu bei Straussu ir jie visi rengia didelį vakarėlį“. Tačiau dėl to eklektiškos brito muzikos klausytis tik įdomiau!
Į naujausią „Mikroorkéstra“ programą įtrauktas ir vienas ryškiausių klasikinės muzikos kūrinių pasaulyje – kompozitoriaus Samuelio Barberio „Adagio“ styginiams, pasirodęs tuo metu, kai Amerika dar kentėjo nuo Didžiosios depresijos, o Europa slydo į karą. Vėliau šis kūrinys skambėjo ir Franklino D.Roosevelto laidotuvėse, ir po Johno F.Kennedžio nužudymo. Jis buvo naudojamas filmuose apie Vietnamo karą, o atliekamas po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių taip sugraudino BBC simfoninio orkestro dirigentą Leonardą Slatkiną, kad jis nužengė nuo pakylos nebevaldydamas ašarų.
Tačiau kažkur pakeliui nuo liūdesio himno „Adagio“ virto džiaugsmo himnu. Jis buvo išleistas daugybę kartų, o patekęs į žymiausių planetos didžėjų rankas išsprogo šokių aikštelėse: vien DJ Tiësto sukurtas „Adagio“ koveris muzikos platformose surinko šimtus milijonų perklausų.
Į „Levituojančių sapnų“ programą taip pat įtraukti du lenkų kompozitorių kūriniai. Nuskambės Mikołajaus Góreckio I dalis „Lento“ iš „Concerto-Notturno“ Op. 13, – šio švelnaus ir lyriško kūrinio solo atliks smuikininkė Klementina Venciūtė. O programą vainikuos Wojciecho Kilaro kūrinys „Orawa“ styginių orkestrui. „Džiaugiuosi, kad programą užbaigsime su „Orawa“ – tikrai pakylėjančiu ir vienu energingiausių kūrinių“, – sako M.Levickis.
Pasak jo, visa naujoji programa – nešanti šviesą. „Tai nėra pramoginis variantas, kai kvieti publiką į koncertą ir žadi ją pralinksminti. Šįkart tiktų sakyti: ateikite ir mes pabūsime kartu, kur bus šviesu ir labai gera“, – kalba Martynas.
Netrukus po „Levituojančių sapnų“ premjeros jis pats kels sparnus į Vokietiją, kurioje artimiausios savaitės bus ypač intensyvios. Laukia trys koncertai, skirti kompozitoriaus Astoro Piazzolos 100-mečiui su Vokietijos Rheinland-Pfalz filharmonijos orkestru (dirigentas Michaelis Francis).
Be to, M.Levickis atstovaus Lietuvai Bavarijos žemėje Lietuvos kultūros instituto organizuojamame projekte „Be atstumo: Lietuvos kultūra Bavarijoje 2021“ („Ohne Distanz: Litauische Kultur in Bayern 2021“). Šiuo projektu pristatomi ryškiausių Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų skirtingų žanrų muzikos, literatūros, vizualiųjų menų ir performansų programos, rengiamos menininkų rezidencijos Bavarijoje. Renginys vyks prestižinėje „Konzerthaus Blaibach“ salėje.
Vokietijoje suplanuoti ir M.Levickio soliniai pasirodymai bei jungtiniai – su populiariu saksofonininkų kvartetu „Signum“. O gruodžio 5 d. laukia svarbus pasirodymas Kelno filharmonijoje su vokiečių baritonu Benjaminu Appl ir latvių vargonininke Iveta Apkalna. Taip pat Kelno mieste Martynas surengs savo akordeono meistrystės pamokas.
M.Levickio diriguojamo kamerinio ansamblio „Mikroorkéstra“ koncertas „Dreams of Levitation“ įvyks lapkričio 6 dieną, šeštadienį, 20 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.
