Į Vilnių „Milky Chance“ užsuko po pasirodymų Taline ir Rygoje – intensyviai koncertuojantis kolektyvas pastaraisiais metais gyvena pagal itin įtemptą grafiką, kone kasdien jų scena laukia vis kitame mieste.
Šis vizitas – neatsitiktinis, „Blossom“ vardu turą pavadinę vokiečiai jį dedikuoja savo naujam, praėjusiais metais pasirodžiusiam tokio pat pavadinimo albumui.
Iš keturiolikos naujų „Milky Chance“ dainų kelioms jų grupė skyrė ypatingą dėmesį – albume įrašė ir šešias akustines jų versijas. Nors akustinį skambesį Vilniuje ketvirtadienio vakarą įsivaizduoti veikiausiai būtų buvę sunku – jau vos prigesus šviesoms maždaug 2 tūkst. gerbėjų vokiečių muzikos žvaigždes pasitiko kurtinančiais riksmais.
Netrukus suskambo pirmieji „Clouds“ akordai ir erdvė prie scenos virto smagių šokių aikštele. Dar kelios minutės – ir „Ego“ priedainio eilutę „Ego, see your ego“ traukė visi drauge.
Kaip reta didžiulis garsas, prožektorių šviesų žaismas scenoje ir su niekuo nesupainiojamas vokalisto C.Rehbeino balsas užbūrė publiką – rankas į viršų tiesė, o ir pajudėti nuo kėdžių pakilo net sėdintys balkone.
Iškart po hito „Blossom“ grupė pasidžiaugė ir šiltu gerbėjų sostinėje priėmimu. „Ačiū. Tai mūsų pirmas kartas Vilniuje, esame maloniai nustebinti“, – su plačia šypsena veide tarė C.Rehbeinas.
Dar dozė muzikos su nesunkiai įsimenančia daina „Doing Good“, smagiąją „Firebird“ ir publiką dar labiau kojas pajudinti privertusiu kūriniu „Flashed Junk Mind“ – „Milky Chance“ žino, kaip užvesti publiką.
Folko, regio ir elektroninės muzikos duetas įterpė ir armonikos solo partiją, po kurios dar perklausė – ar patiko?
Vakarą paįvairino ir netikėtas muzikinis intarpas, kai akimirkai pritilo muzika ir vokalistas prie scenos stovinčių merginų pasiteiravo, ką jos švenčia. Viena jų atsakė, kad savo gimtadienį. Į tai sureagavę „Milky Chance“ nusprendė paraginti visus susirinkusius drauge choru padainuoti „Su gimimo diena“.
Ir nors 18-metei Julijai dedikuota daina skambėjo anglišku tekstu, vėliau C.Rehbeinas pabandė ją pasveikinti ir lietuviškai. Nors ištarti „su gimtadieniu“ jis bandė kelis kartus, užduotis pasirodė per sudėtinga. „Ai, kitą kartą“, – linksmai ranka mostelėjo jis.
„Cold Blue Rain“, „Sadnecessary“, „Down by The River“ – kiekvienas iš šių, daugeliui pažįstamų kūrinių gyvai skambėdamas tarsi užpildė visą koncertų salės erdvę. Euforijoje paskendusi publika dainuodama drauge su grupe nepraleido nei vienos dainos teksto eilutės.
Iškart po „Bad Things“ grupė įsuko į funk muzikos ritmų sūkurį, čia svaiginačiai suskambo „Loveland“, o „Cocoon“ skanduojami eh-ah, eh-ah, eh-ah, eh-oh, rodės, nuo garso drebino salės sienas.
Ir kai jau atrodė, kad duetas atsisveikina, šie grįžo sudainuoti savo paties didžiausio ir juos dar 2013-aisiais visame pasaulyje išpopuliarinusio hito „Stolen Dance“. Nors patiems „Milky Chance“ jo dainuoti bevei nereikėjo – tūkstančių ištikimų gerbėjų balsai skambėjo ne ką prasčiau.
Griausmingi, trankūs savo skambesiu, tačiau tuo pat metu – šarmingi, įdomūs, originalūs ir tarsi užliūliujanttys. „Milky Chance“ koncertą Vilniuje užbaigė su tokia jėga, kad čia neliko abejingų, „Sweet Sun“ privertė publiką kaip reikiant pašėlioti. Scenoje šokinėjo ir patys muzikantai.
O galiausiai čia užsidegė šviečiantys taikos ženkliukų simboliai, į scenos priekį kartu su muzikantais išėjęs duetas išskleidė Lietuvos Trispalvę ir kelis kartus nusilenkė. „Ačiū, ačiū“, – kartojo.
