Po trumpų ir tamsių žiemos dienų taip norisi daugiau šviesos ir ryškių džiugių įspūdžių. Ir mūsų miesto gyventojams labai pasisekė, nes jie dar gali suspėti patekti į pačių paslaptingiausių, mistiškiausių, tiesiog stebuklingų europinės scenos grupių šventę. Mes nebandysime aprašyti viso to garsų ir šviesų persipynimo grožio, kurį skleidžia grupė „Piknik“ savo pasirodymų metu, o tik pasakysim viena: visų muzikinių stilių ir krypčių gurmanai tikrai nenusivils, nes mums jau daug kartų teko girdėti kupinus susižavėjimo atsiliepimus apie grupę „Piknik“ iš Jethro Tull, Depeche Mode, King Crimson, Cocteau Twins ir Radiohead gerbėjų.
Grupė „Piknik“ visada lygiavosi į pažangią, skoningą muziką, be jokio vulgarumo ar socialinės isterijos prieskonio.
Edmundas Škliarskis gimė lenkakalbėje šeimoje, kurioje turėjo galimybę naudotis visa mistine literatūra ir muzika, draudžiama visoje Sovietų Sąjungoje, todėl grupė gavo unikalią galimybę plėsti savo kūrybinį akiratį, kurti vakarietiškų žvaigždžių lygio skambesį, ir būtent vakarų įtaka išskyrė „Piknik“ iš kitų postsovietinės erdvės grupių, nors ji, kaip ir grupė „Akvarium“, yra laikoma rusiško roko pradininkais ir šalininkais.
Edmundas niekada nedainavo protesto dainų, tačiau, nepaisant to, „Piknik“ iš karto pelnė pripažinimą ir užkariavo širdis tų klausytojų, kurie mintinai mokėjo visas Boriso Grebenščikovo („Akvarium“) dainas ir klausėsi pačios pažangiausios užsienietiškos muzikos. Pats Edmundas Škliarskis sako: „Mums visada norėjosi kurti muziką keliais sluoksniais. Man asmeniškai labai patinka po keletą kartų žiūrėti filmą ar skaityti knygą, kuriuose yra keli sluoksniai. Tu pirmą kartą supratai mažai, bet antrą kartą kažkas prisideda, po to dar kažkas“.
Laikraštinis epitetas „nuostabus likimas“ jau tapo bendriniu apibūdinimu ir vargu ar galėtų nusakyti realią situaciją. Vienos populiariausių Sankt-Peterburgo muzikinėje scenoje gimusių grupių – „Piknik“ likimas, tiesą sakant, ypatingai savitas ir nepakartojamas: viena vertus, jis nuo vienos prie kitos vietinės roko kultūros praėjo visais tam būdingais keliais ir patyrė visas jo kartos muzikantams būdingas įtakas, kita vertus, visada ir visur ėjo savu keliu.
Dabar, ko gero, svarbiausia tai, kad, apart visų auksinių grupės hitų, koncerto Vilniuje metu mūsų laukia nauja „Piknik“ programa „Morzės abėcėlė“, kurios aprašyti tekstu tiesiog neįmanoma – tai tikra fejerija, kerintis kibernetinis šou su pažangiausiais kompiuteriniais šviesos eksperimentais, neregėtais muzikos instrumentais ir kitais stebuklais bei burtais, kurių metu vyksmas scenoje atsiskleis kaip paslaptingas savitas muzikinis kodas, užšifruotas naujų instrumentų sielose. Jis įgaus rezonansą su naujais veikėjais, lūkuriuojančiais būti sutvertais koncerto metu. Vengdama socialinio įsitraukimo, grupė „Piknik“ visada daugiausia dėmesio skyrė garsiniams ir muzikiniams eksperimentams.
Grupės sudėtis:
Edmund Škliarskij – (muzikos ir tekstų autorius) gitara, vokalas;
Leonid Kirnos – mušamieji instrumentai;
Marat Korčemnyj – bosinė gitara;
Stanislav Škliarskij – klavišiniai
Kokia moteris galėtų likti abejinga inteligentiškiems ir ramiems aristokratams? Vaikams tikrai patiks šviesi gotikinė pasaka, o jaunimui – melodingi gitarų rifai bei dekadentiški tekstai, ir net didžiausius skeptikus nustebins užmojis ir techninis lygis ant scenos vykstančios misterijos, nenusileidžiančios geriausiems Pink Floyd ir Rammstein koncertams.