Į koncertų salę „Compensa“ kartu atšvęsti grupės jubiliejaus atsirado daug norinčių – vos paskelbus apie koncertą gerbėjai ėmė tiesiog šluoti bilietus. Šeštadienį čia buvo sausakimša.
Na, ir nenuostabu – Vilniuje įvyko vienintelis jų turo „Morskaja 20“ pasirodymas, kuriam legendiniai muzikantai nepriekaištingai pasiruošė.
O ir 20-metį švenčiantis albumas neeilinis ne tik „Mumiy Troll“, bet ir apskritai roko istorijoje. Muzikantus šis rinkinys išgarsino taip, kad jų populiarumas iki šiol neslūgsta.
Tačiau jį įrašyti 1997 metais jiems nebuvo taip paprasta – mat Rusijos įrašų kompanijos jų kūrybą pavadino „ne formatu“. Grupės nariams teko iš savų lėšų tai padaryti Londone.
Ir tai, be abejonės, pasiteisino. Dienos šviesą išvydusi „Morskaja“ naujam gyvenimui prikėlė rusišką roką ir tapo šio žanro klasika.
Populiariausios albumo dainas „Kot kota“, „Vladivostok 2000“, „Utekai“ karaliavo radijo stočių topuose, o vaikystės draugų kompanija iš Vladivostoko tapo šalies roko scenos pažibomis. Kritikų išliaupsinta „Morskaya“ tuo metu tapo perkamiausiu šalyje albumu ir vis dar yra populiariausias grupės studijinis darbas. „Išleisti studijinį albumą buvo mano ilgai brandinta vaikystės svajonė. Apie tai galvojau jau būdamas 11 m., kai įkūriau savo pirmąją grupę“, – yra sakęs I.Lagutenko.
Norėdamas pažymėti albumo pasirodymo jubiliejų, grupės solistas nusprendė nedaryti nostalgiško šou. I.Lagutenko ir sostinės publikai paruošė visiškai naują programą, kuri atspindi šiandieninę grupės nuotaiką ir pasaulėžiūrą.
Rusų roko klasikos dievaičių pasirodymo Vilniuje nepraleido keli tūkstančiai ištikimiausių gerbėjų. „Mumyi Troll“ net buvo priversti kiek vėluoti – scenoje pasirodė po 20 val., nes publika nespėjo įeiti. Prie įėjimo driekėsi ilgos eilės, kuriose gerbėjai tikrai spėjo ir sušalti.
Įėjus į vidų – žiūrovai buvo priversti ir paprakaituoti. Ne tik dėl to, jog nebuvo momento, kai publika būtų nešokusi. Jos čia buvo tiek daug, kad prie scenos teko stovėti susigrūdus. Tik viršuje, balkone buvo galima rasti kelias dešimtis laisvų vietų. Po pirmų dainų jų čia likdavo vis daugiau – gerbėjai leidosi žemyn arčiau muzikantų šėlti kartu su jais.
„Labas vakaras, Vilniau!“, – lietuviškai į publiką po pirmos dainos kreipėsi grupės lyderis.
Vos užgrojus „Utekai“ pirmiesiems akordams, publika tiesiog ėmė eiti iš proto ir dainuodami kartu dainos žodžius kone prarėkė patį solistą.
„Ačiū, labai ačiū. Aš jus myliu!“ – dar ne kartą itin taisyklingu lietuvišku tarimu stebino Ilja Lagutenko.
Scenoje stovėjo tik jie, legendiniai muzikantai, grojantys laiko patikrintas dainas. Ir daugiau čia nieko nereikėjo, jų muzika kalbėjo pati už save, ir publika tą puikiai jautė. Na, o Iljos skleidžiamą energiją būtų net sunku apibūdinti.
Už „Mumiy Troll“ nugaros buvo pastatytas didžiulis apskritimas, kuriame pasirodydavo vizualizacijos, primindamos įvairiaspalves akies raineles. Kitų dainų metu akį pakeisdavo mėnulis, kūdikis įsčiose ar kitokios abstrakcijos, kurias kūrė ir pats Ilja.
Kiekviena nauja daina gerbėjams sukeldavo vis didesnę euforijos bangą. Albumo „Morskaja“ kūriniai čia išties buvo tiesiog dievinami. Tad nieko keisto, kaip net ir po 20 metų grupės dainos nepraranda nė kiek populiarumo.
Visas dvi valandas rusų žvaigždės lengvai išlaikė prikaustytą dėmesį ir privertė publiką dainuoti nuo pirmų iki pat paskutinių dainų.