– Daniau, kiek man žinoma, Tavo muzikinė karjera labai greitai kyla. Kokie artimiausi ir didžiausi projektai Tavęs laukia?
– Muzika ir jos kūrimas visada buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Dabar tai tapo net mano kasdienybe. Taip, šiuo metu dirbu su itin dideliu projektu, kuris gali tapti nemažu šuoliu aukštyn. Gal net sulauksiu didesnio tarptautinio pripažinimo. Turiu omenyje, kad su šiuo kūriniu orientuojuosi ne tik į Lietuvos klausytojų auditoriją, bet stengsiuosi patraukti ir užsienio muzikos mylėtojų dėmesį. Tai yra didelis projektas, prie kurio dirbau net tris savaites. Jei atvirai, visa muzika ir idėja gimė vos per savaitę, tačiau visas šlifavimas reikalavo daugiau laiko ir indėlio. Iš viso buvo sukurta net 18 šios dainos versijų, bet galiausiai, kada reikėjo pasirinkti vieną iš daugelio, vis tiek likau prie pirminės dainos idėjos. Ją išleisime kartu su didžiausia Lietuvos muzikos kompanija „Lithuania HQ“. Šį kūrinį sukūriau įkvėptas dviejų užsienio atlikėjų – Lil Peep ir XXXTENTACION. Ši daina yra bendras judviejų kūrinys, kuris buvo išleistas po šių atlikėjų mirties. Jos pavadinimas – „Falling down“. Aš kiek pakeičiau dainos muziką, ją pritaikydamas prie savo muzikinio stiliaus. Daina buvo perdainuota su vienu dainininku iš Turkijos. O savo kūrinį skirsiu šių atlikėjų atminimui pagerbti, nes jų veikla ir kūryba buvo išties įkvepianti kurti.
– Ar galima teigti, kad Tavo ambicijos yra kur kas didesnės, nei gali pasiūlyti Lietuvos muzikos rinka?
– Ne, ši rinka man nėra per maža. Aš negaliu teigti, kad ji neatitinka mano lūkesčių. Tačiau muzikinės karjeros nenoriu siekti vien Lietuvoje. Noriu eiti daug toliau ir garsinti mūsų šalies vardą užsienyje. Todėl visada turiu domėtis muzikos naujovėmis, kokia muzika yra klausomiausia, kokie stiliai vyrauja šioje industrijoje, kokie atlikėjai šiuo metu yra ant bangos. Kuomet jau tvirtai stovėsiu ant kojų, kada būsiu savo srities specialistas, tada galėsiu kurti vien tai, kas man patinka, nes šiuo metu ne visada galiu tai daryti. Nes klausytojus pritraukti reikia su tuo, ką jie nori girdėti, ir jie domisi tuo, kas yra įdomu ir populiaru dabar. Kuomet tapsiu garsiu kūrėju ir muzikos atlikėju, tada galėsiu kurti tai, kas man patinka, nes auditorija domėsis ne tik kuriama muzika, bet ir mano kaip artisto veikla. Paprasčiausiai atsiras ir vardo, ne tik kuriamos muzikos kultas.
– Daniau, bet Tu jau esi žinomas užsienio muzikos kompanijoms, kada jie Tave pastebėjo ir kodėl?
– Kol dar buvau mažas, vienuolikos metų, mane pastebėjo viena Vokietijos kompanija, kuri kuria ausines. Kompanijos pavadinimas – „Sennheiser“. Tada dar buvau žinomas kaip DJ Daniukėlis. Jie finansavo mano turą po Lietuvą, kurio metu surengiau 250 koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose. Į platesnius vandenis išplaukiau, kuomet mane pastebėjo Anglijos „AEI Ltd Group“ ir Olandijos „Frequency“ kompanijos. Jų dėmesį patraukė tai, kad į elektroninę muziką įtraukiau gyvų garsų.
Kitaip tariant, muzika įgauna ne vien elektroniniu būdu sukurtą melodiją, bet ji ir pasižymi gyvų instrumentų garsais. Mano sukurtose dainose galima išgirsti gyvai grojantį pianiną, gitarą ar net smuiką. Muzikoje gyvi garsai visada atrodo patrauklesni, natūralesni. Mano nuomone, tokia muzika sukelia didesnius išgyvenimus ir emocijas nei muzika, kurta vien kokia nors programa. Gal todėl ir buvau pastebėtas šių didelių muzikos kompanijų.
Vienas iš didžiausių mano pasisekimų kuriant tokio pobūdžio muziką yra daina „Gargantua“. Ji pasirodė 2017 metais. Joje galima išgirsti įrašytas gitaros, smuiko melodijas. Iš tikrųjų galima sakyti, kad šis kūrinys yra tarsi mano vizitinė kortelė, nes su juo pasiekiau tikrai daug. Ši daina net yra patekusi į geriausius „Spotify“ elektroninės muzikos grojaraščius. Taip pat įvairiose interneto platformose „Gargantua“ sulaukė milžiniško peržiūrų skaičiaus, o tai yra didelis pasiekimas man kaip kūrėjui.
– Kaip Tu pats apibūdintum savo muzikinį stilių?
– Tie, kurie man padeda dirbti su projektais, ir tie, kurie klauso mano sukurtos muzikos, nė vieni negali apibrėžti tikslaus mano muzikinio stiliaus. To negaliu padaryti ir aš pats. Tai tarsi mišinys daugelio iš muzikinių stilių. Man pačiam šį stilių patinka vadinti „eksperimentiniu“. Net dabar, jei internete ieškotumėme mano sukurtų dainų, galėtumėme rasti po jais tokį užrašą „Danell Arma style“. Šiais trim žodžiais tarsi viskas ir nusakoma, ko klausytojas gali tikėtis iš šios muzikos. Nes tiksliau apibrėžti mano kūrybą turbūt vargiai įmanoma. Įprastai muzikos kūrėjai pasirenka konkrečią nišą: „house“, „deep house“, „future“, „retro“ ir kt. Mano pasirinkta niša talpina daug stilių, tai tarsi viskas viename. Aš gimiau muzikai. Esu tam, kad per muziką neščiau gerus jausmus ir grožį. Noriu, kad tai, ką aš išgyvenau ir jaučiau kurdamas muziką, klausytojai taip pat išgyventų iš naujo.
Ateityje labai norėčiau, kad man atliekant savo kurtą muziką kokiame nors koncerte, festivalyje ar uždarame vakare grotų ir gyvi instrumentai. Norėčiau, kad jie padėtų atlikti muziką ir visuose pasirodymuose mane lydėtų kaip komandos dalis. Kaip ir minėjau anksčiau, gyvi garsai turi daug didesnį efektą auditorijai negu elektroninė muzika. Su pastarąja aš pradėjau savo muzikinį kelią, jos išsižadėti taip pat neplanuoju. Tiesiog noriu ją tobulinti ir eksperimentuoti toliau. Man dabar tai yra tikrai labai įdomu, nes kartais galvoje susijungia patys keisčiausi deriniai, kurie po kurio laiko tampa tikrai įdomiais šedevrais. Kai kurie mano „eksperimentai“ išties pasiteisino.
– O kokio amžiaus buvai, kai pradėjai ne tik atlikti, bet ir kurti muziką?
– Kada buvau mažas, tėtis man parodė didžėjaus pultą, jau tada man tai buvo kažkas nerealaus. Šviesos, muzika, garsas – atrodo, lyg esu kitame pasaulyje, tarsi ateivių laive. Tėtis mane išmokė šio amato. Bet laikui bėgant ta pramoga atrodė vis kitaip. Iš pradžių tai buvo laisvalaikio praleidimo būdas, po to – hobis, o dabar tai yra darbas.
Kai man buvo aštuoneri metai, tada pradėjau atlikti muziką stovėdamas prie DJ pulto. Vėliau grodavau naktiniame Kėdainių klube. Po to, būdamas penkiolikos, pradėjau kurti dainas. Tačiau iki tol buvau padaręs trumpą pertrauką savo muzikinėje karjeroje.
Būdamas paauglys labai norėjau tapti profesionaliu futbolininku. Bet pabandžiau ir supratau, kad ne kamuolį man reikia spardyti, o melodijas kurti. Neišėjo nei savęs, nei kitų apgauti. Aš esu kūrėjas, o mano kūrinys yra muzika, dainos, garsai. Po kurio laiko išbandžiau „FL studio“ programą, kurios pagalba pradėjau kurti muziką. Tačiau tai nebuvo taip paprasta, kaip atrodė. Beveik metus su puse aš mokiausi dirbti su šia programa, internete ieškojau, kaip profesionaliai dirbti su programa ir, svarbiausia – kaip ją perprasti. Man tada buvo vos penkiolika metų, todėl muziką kūriau kaip tik išmaniau. Per tą laiką buvo daug minčių, kad noriu apleisti muzikos kūrimą, nes tai nebuvo lengva. Maniau, kad šis kelias ne man, nes jau vien su programa negaliu susitvarkyti, o čia dar kurti melodijas reikia. Bet mane pradėjo motyvuoti kitų muzikos kūrėjų, didžėjų sėkmės istorijos. Pradėjau galvoti, kodėl jiems pasisekė ir kodėl aš esu kitoks, kodėl aš negaliu pasiekti to, ką jie pasiekė. Tada supratau, kad galiu, bet dėl to turiu sunkiai dirbti. Pradėjau negalvoti apie nesėkmes, galvojau tik apie sėkmę.
Pirmas mano kūrinys, kuri laikau išties sėkmingu, vadinasi „No lie“. Jis buvo išleistas 2016-ųjų pabaigoje. „Youtube“ paskyroje jis surinko daug peržiūrų, tad tai buvo motyvacija judėti toliau. Po kelių mėnesių sukūriau dar vieną kūrinį, kuris vadinasi „Let's do this“. Jį į savo paskyrą internete patalpino Lenkijos muzikos kompanija „Illumi Music“, tačiau kontrakto su šia kompanija aš tada neturėjau. Tada supratau, kad galiu pasiekti daug daugiau, galiu savo svajonės siekti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Dar didesnės sėkmės sulaukė „Gargantua“. Tad galiu drąsiai teigti, jog su kiekvienu savo kūriniu aš augu kaip kūrėjas ir atlikėjas. To sustoti daryti tikrai nežadu.
– Ar Tavo kūrybinis gyvenimas pasikeitė, kai baigei mokyklą?
– Visi mano geriausi kūriniai atsirado tada, kada buvau gimnazistas. Todėl manau, kad mokslai ir kūryba yra gan suderinami dalykai. Taip, dabar kūrybai turiu daug daugiau laiko, tačiau, sukūręs kokią nors dainą, jos išleisti neskubu, nes dabar noriu išgauti labai aukštą savo muzikos kokybę. Dabar dirbu su dideliais projektais, festivaliais, tad atsakomybių taip pat turiu tikrai daug daugiau, negu tada, kada buvau gimnazistas.
Lygiai prieš metus turėjau studijuoti muzikos meną Anglijoje. Tačiau tada mano planai netikėtai pasikeitė ir likau Lietuvoje. Tačiau manau, kad visgi ten išvyksiu ir gilinsiu muzikines žinias. Ten noriu studijuoti dėl to, kad būdamas Anglijoje praplėsčiau savo kultūrinį, muzikinį akiratį, sutikčiau įvairių kūrybingų žmonių ir rasčiau didesnį įkvėpimą. Man be galo patinka miesto šurmulys, didelis žmonių srautas. Manau, kad tai man padeda ir įkvepia kurti. Į Angliją planuoju išvažiuoti jau šį rudenį, tačiau kokiame universitete studijuosiu, pasakyti negaliu.
– Ar uždirbi pinigus iš kuriamos muzikos?
– Tiesą pasakius, taip. Kurdamas ir patalpindamas muziką į internete esančias muzikos platformas gaunu šiokių tokių pajamų. Taip pat koncertuoju privačiuose vakarėliuose, klubuose, festivaliuose. Bet, jei atvirai, aš pradėjau muziką kurti ne dėl to, kad iš jos uždirbčiau pinigus, o todėl, kad man tai be galo patinka. Aš esu kūrėjas ir turiu kurti, tad visi finansai lieka antroje vietoje, pirmoje vietoje yra hobis.
– Kas tave įkvepia kurti?
– Mano kūryba gimsta iš patirtų išgyvenimų. Tokia muzika būna daug gražesnė ir jausmingesnė, lyginant su ta, kuri kuriama komerciniais sumetimais. Muzika, gimusi iš jausmų, labiausiai atspindi patį jos autorių. Jos pagalba aš klausytojams pristatau save kaip asmenybę. „Let’s do this“ yra būtent tokia daina, kuri puikiai apibūdina mane. Man labai smagu žiūrėti komentarus, kuomet išleidus dainą pasirodo nuomonės apie ją. Žinoma, gražiausi komentarai tie, kuriuose klausytojai pabrėžia, kad mano kūryba juos įkvepia, atpalaiduoja, nuramina ir žavi.
Kartais atsitinka ir taip, kad bandant kurti dainą ima ir gimsta vietoj vienos netgi dvi dainos. Mane kūrybinis įkvėpimas dažniausiai aplanko sekmadieniais. Tokiu metu dažniausiai būnu namie, tad konstruoti kūrinį nebūna sunku, nes turiu įsirengęs studiją savo namuose. Tačiau man ne visada reikia geros įrangos. Sukurti melodiją galiu visai primityviai. Tereikia kompiuterio ir ausinių, kuriuos visur ir visada vežiojuosi su savimi. Šiuo metu savo kompiuteryje turiu 300 projektų. Tad darbo ir gerų idėjų man tikrai netrūksta. Tikiuosi, kad niekad ir netrūks.
