Į sugrįžusių „bix‘ų“ koncertą minia ėmė rinktis vėlyvą vakarą. Žmonių susirinko daug: Saulių Urbonavičių-Samą pasitiko sausakimša publika, prie įėjimo nusidriekė didžiulė eilė, kuri nesibaigė net pasirodymui gerokai įsisiūbavus.
Koncertui muzikantai pasiruošė atsakingai: „Loftą“ pagyvino neįprasta scenografija, jis buvo perpildytas kalnais muzikinės aparatūros.
„Labas vakaras! Ačiū, kad atėjote, ačiū, kad esate, pašėlkime“, – į publiką po pirmosios dainos kreipėsi Samas, pajuokavęs, kad populiariausius hitus paliks pačiai vakaro pabaigai – desertui.
Vis dėlto publika pasitaikė išties siautulinga – žadėtojo deserto laukti visiškai nereikėjo, mat vos tik išgirdę pirmosios dainos akordus gerbėjai kėlė rankas į viršų ir drąsiai lingavo į taktą, grupę iškart sveikindami gausiais plojimais, šūksniais ir plojimais.
Akivaizdu, kad susirinkusieji buvo grupės pasiilgę – kokią dainą Samas bedainavo, jam įkandin traukė didžioji dalis atėjusių klausytojų.
Grupės lyderis prieš koncertą gerbėjams žadėjo tik muziką. „Mūsų albumas apie tai ir yra – fanfaras, madingus dalykėlius ir visas nesąmones, kurios mus dabar kankina. Šito koncerto esmė – gyvai sugroti visą albumą, pristatyti žmonėms muziką. Investavome labai daug laiko ir finansų, kad pakeistume „Loftą“, paruoštume aukščiausios klasės aparatūrą. Didžiausias siekis – kad žmonės išgirstų aukščiausios kokybės garsą, o visi blizgučiai, šūviai ir blizgučiai šįkart nėra svarbiausias elementas“, – Žmonės.lt koncerto išvakarėse sakė Samas.
Pristatydamas naują albumą jis siekė parodyti grupę tokią, kokia ji yra iš tiesų. Todėl dvejus metus įrašinėtą albumą „Bix Ray“ taip ir pavadino – nuo angliško termino „X ray“ (liet. rentgeno spinduliai).
„Norisi pagaliau iš esmės parodyti, kas yra „Bix“. Jei pupytės ir mergytės daro sexy fotosesijas, mes padarėme fotosesiją rentgeno kabinete“, – juokėsi S.Urbonavičius-Samas.
Albumo pristatymo išvakarėse grupės lyderis papasakojo Žmonės.lt apie naujausią „Bix“ darbą ir pasidalijo mintimis apie muziką.
Naujas albumas – po šešerių metų pertraukos. Ko tiek laukėte?
Pagal užsakymą tokie dalykai nedaromi. Jei muzika kam nors muzika yra verslas ar dar kokią kitokią prasmę turi, tada taip, viską galima daryti pagal užsakymą. Kadangi „Bix“ grupei muzika yra išraiškos priemonė, tai kai nori kažką pasakyti ir turi ką, tada ir daliniesi. Laikausi tos nuomonės, kad eteris ir taip užterštas vidutinybėmis, tuštybėmis, taip toliau. Nėra ko teršti eterį.
Nesyk sakėte, kad savo muzika norite perduoti klausytojams žinutę. Kokią žinutę perduoda naujame albume skambantys kūriniai?
Mene, muzikoje negali būti vienareikšmiškos žinios. Tai – ne propagandinis plakatas, skelbiantis, kad yra taip, o ne kitaip. Žinutė yra plati. Tame tekste ir muzikoje žmogus perskaito tai, kas jį jaudina. Nesakome tiesmukiškai, kad kažkas yra blogai ar gerai. Užduodame bendrinius klausimus.
O šiaip svarbiausi „Bix“ kūrybiniai akcentai yra saviironija, sarkastiškas požiūris į kai kurias žmogiškas silpnybes ir bendri filosofiniai klausimai, kurie jaudina žmogų.
Ar per tuos šešerius metus „Bix“ smarkiai pasikeitė?
Esmė ta ir yra, kad mes nesekame paskui madą, srovę. Dabar dauguma grupių yra tiesiog madingos muzikinės srovės pasekėjos. O mes esame „Bix“, ir „Bix“ pamatas išlieka. Tačiau žinoma, kad muzika dabar – gerokai turtingesnė, dainos įvairesnės.
Tokia ilgametė patirtis lemia produktą, kuriame nebėra bereikalingų natų, kuriame viskas yra tikslu, aukščiausiame profesionalume. Manau, grupė dabar yra pačiame žydėjime, kai žmonėms gali atiduoti patį geriausią produktą. Tiek įrašuose, tiek scenoje.
Kalbate apie ilgametę patirtį. Kaip manote, kokia „Bix“ sėkmės paslaptis? Kitos grupės nuo scenos nulipa taip pat greit, kaip ir užlipa, jūs dingti nežadate.
Receptų neturime, bet manau, kad dėl to kalbas tikrumas, nuoširdumas, jokios melagystės ir jokio apsimetinėjimo.
Pats vienu metu dirbate daugybę darbų – televizijoje darbo valandos neegzistuoja, išleisti albumą irgi reikia ir jėgų, ir laiko. Kaip jums pavyksta suspėti?
Kai tavyje kažkas dega, kepa, viskam atrasi laiko. Taip, eini po kasdienių darbų į studiją ir dirbi. Keliesi, naktį rašai tekstą, užsirašinėji mintis... Kai vyksta kūryba, pastoviai esi darbiniame procese. Teko labai daug atsiduoti.
Kartais žmonės nelabai suvokia, kiek kainuoja muziką padaryti – galvoja, bam ir viskas, dainuška skamba. Bet tai yra didžiulis darbas. Kartu ir malonumas. Jei tik žmonės klauso, tada tai – didžiausias malonumas. Jei tik gali dalintis ir tave priima tokį, koks esi. Man nereikia įsistatyti silikoninių papildų, kad žmonės manęs klausytų. Tai yra atpildas.
Kaip suspėju? Jeigu žmogus užsibrėžia tikslą užlipti tris laiptelius, užlipa vieną. Jei siekia užlipti į Everestą, užlips bent jau į Araratą.
