„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 04 04

Naujas pianisto D.Golovanovo albumas: autobiografija iš improvizacijų ir „semplų“

Solinis džiazo pianisto albumas – retas įvykis. Nors fortepijonas ir parankus instrumentas išsikalbėti vienumoje, tai yra labai įpareigojantis ir subtilus formatas – lyg poezijos tomas. Tad muzikantas išleidžia solinį albumą tik tuomet, kai jis gali stoti prieš savo publiką ir tarti „Esu kupinas minčių ir turiu, kuo pasidalyti, aš pasiruošęs“.
Dmitrijus Golovanovas
Dmitrijus Golovanovas / Mantas Headshooter nuotr.

Į tokį momentą per karantinų periodą atėjo Dmitrijus Golovanovas, sukurdamas antrąjį solinį albumą „Heritage“, kurį Lietuvos publikai pristatys balandžio 10 d. Vilniuje koncertų salėje „Organum“, rašoma muzikanto pranešime žiniasklaidai.

Dmitrijus Golovanovas – vienas ryškiausių ir aktyviausių Lietuvos džiazo pianistų, išsiskiriantis savo intelektualiu ir aistringu stiliumi bei stulbinančiu laiko ir erdvės pojūčiu. 2022 kovo mėn. Birštono džiazo festivalio metu D.Golovanovas buvo apdovanotas festivalio „Gran Prix“ prizu, teikiamu už svarų indėlį į Lietuvos džiazo muziką.

Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijus Golovanovas
Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijus Golovanovas

Savo scenos patirtį jis kaupė su geriausiais Lietuvos džiazo atlikėjais bei tokiais meistrais kaip Richie Beirach (pas kurį jis studijavo), Seamus Blake, Byron Wallen, Eska ir daugybe kitų. Savo gyvuose pasirodymuose jis naudoja visą savo kūrybiškumą ir net daugiau tam, kad kalbėtų su klausytojais muzikos garsais. 12-os džiazo albumų autorius, bendraautorius, prodiuseris, jis drąsiais ir dideliais žingsniais veda Lietuvos džiazo pasaulį į priekį.

Albumas „Heritage“ – jo kūrybos apogėjus, kuriame jis demonstruoja net tik meistrišką instrumento valdymą, bet ir atsiskleidžia kaip gilus ir įdomus kūrėjas bei naudoja akustinio garso semplavimo ir perdirbimo realiu laiku techniką, taip sukurdamas užburiantį, beveik magišką ir savitą muzikos pasaulį.

Šis darbas yra tęsinys savęs ir santykio su supančiu pasauliu tyrinėjimo, kurį pianistas pradėjo 2014 m. pirmuoju albumu „Me/We“ (aš/mes), tapusio jo prisistatymu ir bandymu atskleisti, ką jis gali instrumentu, ir kokiu būdu norėtų išreikšti savo mintis ir jausmus. Vėliau tą liniją tęsė su žmona Veronika Chichi įrašytas rinkinys „Dedication“ (paskyrimas), išleistas labai nedideliu tiražu ir atspindėjęs jau besikeičiančią muzikanto pasaulėjautą, sukūrus šeimą, tapus tėvu. Ir galiausiai pasirodė „Heritage“ (paveldas) – pripildytas muzikos, gimusios iš šeimos tęstinumo ir jos narių tarpusavio ryšių kontempliavimo, iš prisiminimų ir svajonių, iš meilės.

„Heritage“ kompozicijos iškyla tarytum pavienės nuotraukos, suklijuotos foto knygoje, kurios vientisą materiją sudaro elektroniniai interliudai, neleidžiantys klausytojui sklaidyti puslapių atsitiktine tvarka. Be abejo, kaip ir bet kuris kitas rinkinys, jis gali būti išskaidytas pavieniais takeliais, tačiau kiekviename jų slypi užuomina, jog jis yra kažko didesnio dalis. Dmitrijus Golovanovas mėgsta kurti albumus tarsi vientisas istorijas – tą praktikuoja su duetu su Janu Maksimovičiumi, ir su trio „Infiltrators“, ir solo.

Dariaus Klišio nuotr./Dmitrijus Golovanovas
Dariaus Klišio nuotr./Dmitrijus Golovanovas

Apie ką ši istorija? Nors Dmitrijus Golovanovas linkęs leisti klausytojui interpretuoti vaizdinius visiškai laisvai, kai kurios inspiracijos – labai apibrėžtos ir kylančios iš konkrečių įvykių. Pavyzdžiui, „A Little Piece for a Big Occation“ pradedama buitiniu namudinio muzikavimo įrašu, kuriame girdisi žmonos ir vaikų balsai, arba „September Song“ – sukurta todėl, kad rugsėjį yra vieno iš vaikų gimtadienis. Tai labai šilti sentimentai, per muziką praaugantys šeimos albumo nuotraukos rėmus ir virstantys kalbėjimu apie universalias ir daugeliui pažįstamas patirtis rafinuota, išpuoselėta fortepijoninio džiazo kalba.

Golovanovo atlikimo meistriškumas nūdien leidžia jį be dvejonių tituluoti vienu įspūdingiausių Lietuvos džiazo pianistų, ir greta fortepijono balso jis šiuo atveju pasitelkia elektroniką. „Šiame albume aš naudoju semplavimo realiu laiku techniką bei garso manipuliacijas, kai garsas yra perdirbamas atlikimo metu, – paaiškina jis. – Tai yra viena iš priemonių, kurios inspiruoja mane. Tai yra tarsi „muzikinis veidrodis“, kuriame atsispindi mano muzikinės idėjos, tačiau ne tiesiogiai, o vienaip ar kitaip iškreiptos technologijos – kompiuterio, kuris nesiūlo savo idėjų, o tik reaguoja ir interpretuoja mano sugrotą muziką.“

Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijus Golovanovas
Asmeninio albumo nuotr./Dmitrijus Golovanovas

Kompiuteris tampa arbitru, objektyviu pradu, kuris visus jausminguosius proveržius sustyguoja į logišką tvarkingą albumo seką ir kuria tam tikrą distancijos efektą, kontrastuodamas su labai žmogišku, aistringu ir subjektyviu fortepijoniniu kalbėjimu.

Albumas įrašytas Paliesiaus dvare, jo leidybą rėmė asociacijos LATGA ir AGATA, jis prieinamas CD ir vinilo formatais, taip pat internete listen.golovanov.lt, o balandžio 10-ąją ši muzika skambės kitaip nei ji įamžinta albume – vėl gyva, vėl nauja ir dar kelis mėnesius brandinta muzikanto, besirengiančio susitikimui su publika. Tik dėl vieno galima būti visiškai tikriems: tai bus unikalu, ypatinga ir niekada lygiai tokiu pat pavidalu nebepasikartos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“