Nuo seniausių dienų afrikiečių gyvenimas sukosi aplink ritmą, melodiją ir judesį – su muzika jie pradėdavo dieną, su muzika dieną ir pabaigdavo. Ir šiandien pasaulinio garso atlikėjų kūriniuose neretai įpinami Afrikos garsai, jie įkvepia daugelį muzikos stilių ir kūrėjų. Oneida Kunsunga, kartu su afrikietiškų būgnų virtuozu Gediminu Mačiulskiu, koncerte „Afrikos ritmu“ populiariausiems pasaulio ir Lietuvos muzikos hitams pridės naujų – afrikietiškos bendrystės ir galios – spalvų.
Savo santykį su afrikietiškomis šaknimis vadindama daugiabriauniu, pripažindama, jog buvo įvairiausių etapų, šiandien aktorė Oneida Kunsunga savo kitoniškumo nebeneigia, priima save ir yra patenkinta.
„Man įdomu pažinti tai, kas yra mano kraujyje, o šiuo atveju tas pažinimas ateina per muziką. Gyvenimas vis tiek viską sudėlioja pačiu geriausia būdu, bendravimas su Angoloje gyvenančiu tėčiu vėl mezgasi būtent šio projekto dėka. Jis man verčia tekstus į swahili arba lingala kalbą, kuriuos aš naudoju savo perdainuotiems kūriniams. Man tai daug reiškia“, – tikina ji.
Aktorė pasakoja, jog šis projektas jai – tai kelionė į save, per muziką, jungiant dvi Oneidas – tą, kuri gimė, augo čia Lietuvoje, ir tą, kuri mažiau pažįstama, bet giliau juntama – kuri būgnams pasigirdus nejučia ima šokti.
„Visada mėgau „Liūtą Karalių“, visi tie afrikietiški choriniai uždainiai man iki šiol šiaušia odą, kaip ir pavyzdžiui lietuviškos sutartinės – tai yra tiesiog grožis ir gylis, tame daug užkoduota, – sako Oneida. – Tai skambesys, kuris ilsina protą ir pakylėja širdis, to mums reikia, todėl norisi dainuoti tai, kas įkvėptų.“
Kartu su nauju projektu Oneida Kunsunga pristato ir Afrikos garsais papildytą, visų mylimos lietuviškos dainos „Raganų puota“ versiją. Aktorė pripažįsta, jog ši daina – kertinė jos gyvenime.
„Stojamuosiuose į aktorinį, kai jau buvau atlikusi visas pasiruoštas dainas, komisija netikėtai paprašė manęs dar ką nors padainuoti. Tą akimirką man prieš akis – baltas lapas. Išsitrynė viskas, atrodo nepamenu nė vienos dainos. Nieko! Komisija laukia, o aš koja imu mušti ritmą, praveriu burną ir pradedu kupiškėnų tarme dainuoti „šoka bosos roganoičios“, – prisimena aktorė. – Dainuoju toliau, pati nesuprasdama, kas čia nutiko, komisijos veidus nušviečia šypsenos, pasigirsta juokas.
Dainą sudainavau, į akademiją įstojau! O šita daina netikėtai man tapo viena reikšmingiausių. Pasitarę su kolegomis nutarėme ją nuspalvinti afrikietiškai ir visi nėrėme į kūrybą. Tėtis vertė dainos tekstą į lingala ir swahili, aš parašiau dalį teksto dainai, o prodiuseris Giedrius Nakas, išgirdęs pasakė, kad tai buvo tai, ko mums trūko. Pritariančiosios vokalistės Justa ir Diana papildė kūrinį vokalo partijom. Labai gerai leidome laiką įrašinėdami, tikiuosi, kad klausytojai lygiai taip pat gerai leis laiką klausydami.”
