Vienintelį savo pasirodymą Lietuvoje grupė „Jethro Tull“ ir jos įkūrėjas bei siela Ianas Andersonas surengė penktadienio vakarą, sostinės koncertų salėje „Compensa“.
Melomanams puikiai žinomi muzikantai Vilniuje pristatė savo programą „Best of Jethro Tull“, kurioje – klasikiniai bei visų laikų geriausi „Jethro Tull“ kūriniai, o taip pat naujos kompozicijos.
Stulbinantis kūrybinis potencialas, neišsenkanti energija, dešimtys išleistų albumų bei daugiau kaip 60 milijonų parduotų įrašų – visa tai yra bendra Iano Andersono ir „Jethro Tull“ istorija. Tad, matyt, niekas nedrįso abejoti, jog šis koncertas taps gardžiu desertu visiems muzikos gurmanams, sekantiems ir mėgstantiems netrukus 50-metį scenoje minėsiančio Iano Andersono kūrybą.
Ir iš tiesų, pasiklausyti šių muzikantų Vilniuje susirinko minia. Publika buvo tokia, kokios, atrodytų, kasdien nepamatysi gatvėje: pagrinde – jau brandūs roko muzikos mylėtojai, savo požiūrį išreiškiantis pasitelkiant išvaizdą: gerbėjai su odinėmis striukėmis, barzdomis, ryškiai padažytais plaukais...
Bet galvų čia niekas nekratė. Gerbėjai, kurių susirinko per kelis šimtus, tvarkingai susėdo parteryje ir klausydami muzikantų ne šoko ir kitaip linksminosi, bet dėmesingai mėgavosi.
Scenoje jie išvydo atsakingai pasirodymui pasiruošusius muzikantus: dėmesį traukė nuolat kintančios, už grupės narių nugaros rodytos vizualizacijos, patys jie stengėsi scenoje ne nuobodžiai stovėti, bet linksmai pajudėti.
Su publika grupės lyderis bendravo labai noriai ir mandagiai: pasakojo susirinkusiems prisiminimus iš grupės gyvenimo, atviravo, kaip gimė kai kurios dainos.
Apie „Jethro Tull“
Grupė „Jethro Tull“ susikūrė 1968 metais Lutone, Anglijoje. Pradėję nuo bliuzroko, vėliau muzikantai praturtino savo kūrybą folk roko, džiazo, klasikinės muzikos bei sunkiojo roko elementais, kol galiausiai „Jethro Tull“ tapo viena ryškiausių progresyvaus roko grupių ikona.
Pirmosios komercinės sėkmės muzikantai sulaukė 1969 m., kai jų albumas „Stand Up“ tapo auksiniu ir atsidūrė Didžiosios Britanijos topų viršūnėje. Nors grupė visada buvo labai toli nuo mainstreamo, jos kūrinių aranžuotės labai sudėtingos, o tekstai – painūs ir filosofiški, tai nesutrukdė jiems net tolimajame 7-ame dešimtmetyje sulaukti stulbinančios komercinės sėkmės – 5 grupės albumai tapo platininiais, 11 albumų pelnė auksinių statusą, o viso pasaulyje buvo parduota daugiau kaip 60 milijonų įrašų.
1989 m. grupė laimėjo „Grammy“ statulėlę už „Crest of a Knave“ darbą, o garsus žurnalas „The Rolling Stones“ įvardina „Jethro Tull“ kaip „vieną komerciškai sėkmingiausių ir ekscentriškiausių progresyvaus roko grupių pasaulyje“.
Kolektyvo pavadinimas buvo „pasiskolintas“ iš anglų mokslininko – agronomo Jethro Tullo, gyvenusio Anglijoje XVII – XVIII amžių sandūroje. Išradėjas J.Tullas, naudodamas bažnyčios vargonų pedalus, sukūrė patobulintą plūgo modelį – sėjamąją mašiną.
Taip pasivadinti muzikantams pasiūlė jų agentas, koledže studijavęs istoriją, ir ilgainiui „Jethro Tull“ tiesiog prilipo prie kolektyvo. Pats Ianas Andersonas dabar juokauja, kad galbūt ir vertėtų pasikeisti grupės pavadinimą, tačiau turbūt jau per vėlu.
