Klausytojams merginos pristatys tikru šokių muzikos hitu pretenduojančią tapti dainos „Washing Machine“ versiją, kurią sukūrė gerai Europoje pažįstami muzikos prodiuseriai Tomas Paulauskas-Bäsello ir Robertas Burkertas-Robby Burke, rašoma grupės „Queens of Roses“ išplatintame pranešime spaudai.
Lietuvoje bei Europoje kuriantys muziką Bäsello ir Robby Burke atviri:
„Tai pirmas kartas, kai kuriame remiksą eurovizinei dainai. Jau išgirdę pirmąją „Queens of Roses“ dainos versiją užsikabinome – mums ji pasirodė gana moderni ir šiuolaikiška, turinti kitokias muzikines vibracijas ir pateikimą. Šioje dainoje buvo visiškai kitokių spalvų, nei įprastai girdime kitose, dalyvaujančiose „Eurovizijos“ atrankoje. Būtent todėl pasiūlėme merginoms susikolaboruoti ir padaryti stiprų elektroninės šokių muzikos kūrinį, kuris galėtų sėkmingai skambėti ne tik scenoje, bet ir radijo stotyse bei geriausiuose Europos vakarėliuose.“
Atlikėjos taip pat neslepia simpatijų muzikos prodiuseriams, kurių pagalba daina įgavo visai kitokį skambesį. „Turėjome priimti greitą sprendimą, su kuria dainos versija pasirodysime „Eurovizijos“ pusfinalyje. Stengėmės atsižvelgti ir į komisijos išsakytus pastebėjimus. Tad šis šiuolaikiškesnis skambesys, nauja dainos struktūra ir stipresnis dainoje jaučiamas energetinis užtaisas paimė viršų. Net repeticijų metu jautėmės lyg dalyvautume tikrame vakarėlyje, tai ką jau kalbėti apie sceną, kur daug šviesų ir garso“, – juokėsi merginos.
Norvegijoje šiuo metu gyvenantis ir dirbantis muzikos prodiuseris Bäsello gerai žino, ko reikia linksmintis nusiteikusiai publikai. Europos klubuose grojantis atlikėjas įsitikinęs, kad svarbiausia – įsimenantis muzikinis motyvas, gera energija ir nuotaika. Vyras užsiima ne tik muzikos kūryba, bet ir jos distribucija bei specialiai Lietuvos rinkai yra atidaręs muzikos įrašų kompaniją „Naktys”:
„Pastebėjau, kad Lietuvoje pradėjo kilti elektroninės muzikos lygis, ypač „techno“ ir „modern house“ stiliaus. Taip pat vis labiau populiarėja „synthwave“ stilius su „deep house“ muzikos elementais. Nors Lietuvoje ir kitose Europos šalyse muzikos lygis dar vis skiriasi, bet norisi tikėtis, kad artimoje ateityje prekyba muzikos įrašais įvariose platformose Lietuvoje taip pat suaktyvės, kaip tai vyksta kitose šalyse.“
