Nuo pirmųjų minučių „Boney M“ ketveriukė „griebė jautį už ragų“ – koncertą pradėjo itin populiariomis savo dainomis „Sunny“ ir „Holiday“. Dainininkai nuolat kalbino publiką, ragino kartu dainuoti.
Skambant „Belfast“ kūriniui, paskelbusiam pasirodymo vidurį, vienas iš „Boney M“ gerbėjų išdrįso prieiti arčiau prie scenos. Tačiau, nepasibaigus dainai, apsauga jam liepė atsisėsti į savo vietą. Tai pastebėję dainininkai angliškai kreipėsi į apsaugos darbuotojus su prašymu leisti publikai linksmintis.
Reaguodamos į tai dvi pirmoje eilėje įsitaisiusios merginos pakilo iš savo vietų ir ėmė šokti. Tačiau jos taip pat buvo pasodintos ant kėdžių.
Kiek pyktelėję atlikėjai vėl kreipėsi į apsaugą ir ėmė raginti publiką linksmintis. Viena iš dainininkių Maizie Williams nulipo nuo scenos ir beveik viso kūrinio metu buvo salėje, greta žiūrovų.
Padrąsinti žmonės kilo iš savo vietų ir tarpuose tarp eilių ėmė šokti. Deja, apsauga prieiti prie scenos arčiau prieiti neleido. Keli drąsiausi šokėjai iš salės buvo išvesti apsaugos darbuotojų, kurie, akivaizdu, griežtai laikėsi šiam koncertui nustatytų tvarkos taisyklių.
„Boney M“ pasirodymas tarsi nukėlė publiką trisdešimt ar net keturiasdešimt metų atgal. Tiek dainos, tiek aprangos stilius atitiko septintąjį dešimtmetį. Ryškios raudonos suknelės, blizgučiai, akiniai nuo saulės, žvynelių švarkai, disko stiliaus judesiai – tokie scenoje buvo „Boney M“ nariai.
Nesudainavę nė vienos lyrinės dainos atlikėjai desertui paliko savo superhitą „Rivers of Babilon“. Nors „Boney M“ tikėjosi, kad vieno biso užteks, publika dainininkų nuo scenos lengvai nepaleido.
Antroji koncerto dalis publikai buvo sėkmingesnė – ne tik skambėjo gerai žinomos dainos, bet buvo galima ir šokti prie scenos. Tiesa, prieš tai gerbėjų lauktam Chrisui Normanui teko sudainuoti keletą kūrinių bei garsiai pareikšti, jog jis gerbėjus nori matyti iš arti.
Tam, kad įrodytų savo ketinimų rimtumą, jis visą grupę pakvietė prieiti arčiau krašto. Apsaugos darbuotojai šįkart gerbėjų nevaikė, o tik saugojo, kad niekas iš gerbėjų arti dainininkų neprisibrautų.
Aktyviausi koncerto dalyviai nelaukė pakartotinų raginimų, skubėjo prie scenos, mobiliais telefonais darė asmenukes bei filmavo garsiojo atlikėjo pasirodymą. Nors Chriso Normano repertuare buvo ir lėtesnių kūrinių, publika liko prie scenos ir į savo vietas nebegrįžo.
Dainininkui taip pat prireikė ne vieno biso, kol prisiminimų ir muzikos užvaldyti gerbėjai ėmė skirstytis iš „Žalgirio“ arenos.
