„Koncertuoti vasario 14-ąją yra pramogų industrija, o štai vasario 16-ąją – visai kita atsakomybė“, – scenoje savo jausmais dalinosi Gabrielė Vilkickytė.
Šventinį vakarą scenoje skambėjo ne tik Gabrielės Vilkickytės kūryba, jos repertuaro dalimi tapusi ukrainiečių daina „Chernova Ruta“, minorinėje tonacijoje nuskambėjo Vytauto Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“ ir kartu su „Abudu“ grupės lyderiu Domantu Starkausku atlikta partizanų daina.
Koncerto atmosferą stiprino ir scenoje besikeičianti šviesos scenografija, kuria meistriškai rūpinosi ir šio koncerto idėjos autorius Arvydas Buinauskas.
„Man iki galo nebuvo drąsu, bet Šv.Kristoforo kamerinis orkestras mane labai gražiai priėmė. Akademinė bendruomenė scenoje verčia pasitemti, o kai šįvakar sujungsime ką darau aš ir ką darote Jūs gali būti, kad gausis gražiausias mano karjeros koncertas!“, – koncerto pradžioje pasakojo Gabrielė Vilkickytė.
Tikėtina kad toks koncertas ir nutiko, nes jo pabaigoje, skambant paskutinėms repertuaro dainoms „Pražys“ bei „Patalai“ salėje sėdėję žmonės pakilo šokiui, o dalis jų atkeliavo ir prie pat scenos. „Kokia magija! Štai, kas nutinka kai pakvieti žmonės būti arčiau! Darykime taip ir gyvenime“, – susirinkusiems linkėjo Gabrielė Vilkickytė.