Oda šiurpsta nuo stingdančio Fever Ray balso. Štai žurnalas „The Atlantic“ rašė, kad „taip dainuotų būtybė (nebūtinai homo sapiens), užprogramuota alkiui ir geismui“. 42-ejų Karin Dreijer nenori įsilieti į minią ir plaukti pasroviui. Ji labai atvirai kalba apie feministinę revoliuciją ir griauna daug tabu.
2013 m. pasirodęs „The Knife“ albumas „Shaking the Habitual“ (kaip skelbiama, paskutinis) nustebino muzikos kritikus feministine ir queer teorija. Fever Ray albumas „Plunge“ daug labiau paremtas praktika. Menininkė atvirai pripažįsta „Tinder“ pažinčių programėlėje ieškanti moterų: „Tikrai esu queer. Mano seksualinė tapatybė nėra griežtai apibrėžta.“
Mažas Švedijos miestelis, kuriame Karin užaugo, buvo labai seksistiškas ir homofobiškas. Dar 1994 m. ji su keturiais vaikinais subūrė roko grupę „Honey Is Cool“, bet vien dėl Karin jie buvo „nurašomi“ prie merginų grupių. Su broliu Olofu Stokholme 1999 m. įkūrę „The Knife“, jiedu supurtė populiariosios muzikos pasaulį radikaliomis idėjomis ir įvaizdžiu. Duetas netgi parėmė vieną feministinę Švedijos partiją.
Fever Ray muzika taip pat neatsiejama nuo politinių idėjų. 2009 m. ji sukūrė garso takelį avangardiniam feministinės erotikos filmui „Dirty Diaries“ („Purvini dienoraščiai“). Jos naujajame albume skelbiama „laisvė abortams ir švariam vandeniui“, piktinamasi patriarchaline priespauda: „Kol neturėjau vaikų, gyvenau labai feministišką gyvenimą ir buvau sukrėsta, kaip visuomenė su tavim elgiasi, vos tampi motina. Iš esmės esi verčiama nusipjauti rankas bei kojas ir nebeišeiti iš namų“, – sako Karin Dreijer.
Pirmasis Fever Ray albumas pateko į tokių portalų kaip NME, „Pitchfork“, „The Guardian“, „Drowned in Sound“ geriausių 2009 m. albumų dešimtukus. Jame atsispindėjo labai asmeniškos patirtys, atotrūkis nuo pasaulio tapus mama. Šių metų spalį išleistas antrasis albumas „Plunge“ – daug įžūlesnis, bet kritikų vertinamas netgi dar aukštesniais balais. Pavadinimas „Plunge“ („Pasinėrimas“) simbolizuoja naują pradžią ir laisvę: „Noriu atsiimti tai, kas man priklauso“, – ryžtingai nusiteikusi Karin.
„Pavargau nuo žmonių, sakančių, kad štai, kaip puiku, visi dabar lygūs, saugūs ir gali tuoktis. Aš nenoriu tuoktis, noriu dulkintis!“ – rėžia Karin. Jos teigimu, esminis žmogaus prigimties dalykas – gebėti patirti malonumą, o heteroseksualūs malonumai visuomenei nėra priimtini. „Man nepatinka normalūs ir įprasti dalykai, – atvirauja Karin. – Normalumą mes patys susikūrėm. Suskirstėm dalykus lytimis, nustatėm, kaip turi atrodyti ir groti vyrai ir moterys.“
Naujame vaizdo klipe dainai „To The Moon And Back“ Karin vaidinama plikagalvė personažė patenka į tikrą kreivų veidrodžių karalystę: „Seksualiniai žaidimai gali būti smagūs ir mieli, tad nusprendžiau surengti arbatos vakarėlį, kuriame aš būčiau stalas“, – fantazijas atskleidžia kūrėja.
Albumo „Plunge“ idėjas K. Dreijer išsakė ir manifeste, kurį nėra taip lengva iššifruoti: „Seksas yra darbas, meilė yra darbas, darbas yra seksas, darbas yra meilė, magiškam „yra“ virsmui galią suteikia muzika“, – rašoma Fever Ray interneto svetainėje. Kreivi geismai ir kūną užvaldantys ritmai yra Fever Ray protestas prieš kapitalizmą ir kontrolę.
Karin Dreijer labai svarbu išlaikyti atstumą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Fever Ray – viena iš jos kaukių ir kartu būdas kalbėti atvirai. „Galbūt mes niekada ir nebūname tikraisiais savimi. Visada tik persirenginėjam“, – svarsto menininkė. Duetas „The Knife“ garsėjo nenoru parodyti savo tikruosius veidus. O ir būdama Fever Ray, ji dažnai slepiasi išsidažydama veidą, keisčiausiais apdarais transformuodama savo kūną ar tiesiog grodama aklinoje tamsoje. Tai vienas mistiškiausių muzikinių reginių su gilia potekste.
Kitaip ir negalėtų būti, juk Fever Ray, kaip teigia „The Guardian“, – tai popmuzika, kuriai scenarijų mielai būtų parašę broliai Grimai, o nufilmuoti galėtų nebent Davidas Lynchas.
