„Pastarieji metai man buvo labai sunkūs. Muzika ir žmonės, kurie man padeda ją kurti ir atlikti, man reiškia labai daug. Todėl aš vėl lipsiu ant scenos ir viršysiu visus lūkesčius bei didžiuosiuos pasiekimais“, – pasiryžimą grįžti į sceną dar prieš pasirodymą komentavo Tomas Sinickis, koncerto metu pristatęs ir šių metų pavasarį pasirodžiusį albumą „Gėris Blogį Nugalės“.
Roko baladžių meistras ir ironiškų pokštų nestokojantis Tomas Sinickis užtikrino, kad šiame koncerte klausytojai išgirstų nuo klasika tapusių „Mylimas Vyras ir Sūnus“ bei „Vilnius“ iki naujausių kūrinių „Akys Pilnos Laimės“ ir „Nemiga“.
Koncerto akimirkos – galerijoje:
Tomas Sinickis – vardas, pažįstamas iš maištingųjų „Gravel“ laikų, šių metų „Eurovizijos“, ambicingų verslo projektų ar nejaukumo prieskoniu atseikėtų pokalbių tinklalaidėje „Nejaukiai“. Kad ir kurią Tomo veiklą pasirinktumėte, akivaizdu – tai žmogus, kuris nebijo drąsiai sakyti, ką galvoja: vis juokais, o gal ir ganėtinai rimtai, nori steigti savo partiją (pradinis pavadinimas „Socialkonservatoriai“), o per praėjusius Vilniaus merų rinkimus vos nepateikė dokumentų (jau buvo pakeliui, bet apsisuko ir neįteikė savo kandidatūros).
Aštrialiežuvis Tomas dalijasi savo planais po galbūt paskutinio jo koncerto, kuris įvyko šeštadienio vakarą Vilniaus klube „Kablys + Kultūra“.
– Visų pirma, apie koncertą – jūsų istorijos nežinantis žmogus, pamatęs pavadinimą gali pagalvoti, kad tai puikus marketinginis ėjimas, siekiant sold out’o. Bet kalbant apie patį pasirodymą – kokia tikimybė, kad jis tikrai paskutinis?
– Tikimybė praktiškai 100-procentinė. Aš planuoju negroti iki kol man sueis 42-eji metai. T.y. yra numatoma 5-erių metų pertrauka. Per tą laiką aš planuoju dirbti, rašyti knygas ir – jei sveikata leis – išeiti į pensiją. Išėjus į pensiją, galima bus vėl pagroti. Galbūt.
– Neturėjote feisbuko keletą metų, gyvenote tam tikroje užmarštyje – vėliau „Eurovizija“, straipsniai spaudoje, podkast’as „Nejaukiai“. Kodėl pasirinkote sugrįžti?
– Neplanavau užsiimti žurnalistika ar publicistika, ar kaip visa tai vadinasi… bet sulaukiau kelių pasiūlymų ir nusprendžiau pamėginti. Kol neišmeta, bandysiu neprarasti kantrybės ir daryti. „Eurovizija“ buvo labiau pokštas. Tikimybė, kad dar kada nors dalyvausiu, yra lygi nuliui. Apskritai viešumas man nelabai patinka. Tikriausiai sugrįžau, nes prasidėjo vidurinio amžiaus krizė. Tikiuosi, kad lapkričio 23 dieną ji pasibaigs.
– Kuri iš „viešų“ veikla labiausiai džiugina?
– Iš esmės nedžiugina niekas. Mažiausiai užknisa tinklalaidė.
– Su kokiu „Nejaukiai“ svečiu pats jautėtės labai nejaukiai?
– Su Benediktu Vanagu.
– Ar yra klausimas, kurį uždavus jums išeitumėte iš kambario?
– Tikriausiai nėra. Negalėčiau sugalvoti. Ne kartą yra tekę bendrauti su kvailais žurnalistais, bet kažkaip kantrybės pakakdavo.
– Skaitant jūsų tekstus, jums galima priskirti daug epitetų – racionalus, genialus, piktas, sarkastiškas… Kaip manote, kiek iš jų galima priskirti statistiniam Lietuvos gyventojui?
– Mes visi turime susikūrę savo socialinius burbuliukus. Tie burbuliukai yra mūsų aplinka. Nemanau, kad mano aplinka tiksliai reprezentuoja Lietuvos daugumą. Todėl man sunku būtų vertinti. Jei sakyčiau, kad mano aplinka yra, tarkime, progresyvi, tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvos visuomenės yra progresyvi. Kita vertus, jei aš nebendrauju su ne savo aplinkos žmonėmis, ką aš galiu žinoti apie likusią visuomenės dalį? Žodžiu, nežinau. Lietuva renka Seimą, savivaldą ir prezidentą. Matyt išrinktieji atspindi tai, kokia yra visuomenė. Todėl tikriausiai ji yra racionali, geniali ir – akivaizdžiai – sarkastiška.
– Jūs verslininkas. Kokiais verslais užsiimate? Kiek žinau net erotinių prekių parduotuvę buvote sukūręs.
– Šiuo metu beveik jokiais neužsiimu. Yra įvairios smulkmės, bet tai nėra tai, ką aš vadinčiau verslais, turinčiais globalų potencialą. Jie yra hobio lygio šiuo metu. Išėjus iš muzikos, manau, kad paspausiu pedalą dar kartą. Užsiimsiu arba technologijomis, arba draudimu, arba viskuo vienu metu. Kaip ir prieš dešimt metų.
– Jeigu turėtumėte tą papildomą „pusvalanduką“ – ką pasirinktumėte per jį veikti? O ką manote apie „Eurovizijos“ „pusvalanduką“?
– Jei turėčiau papildomą pusvalanduką, aš jį skirčiau miegui. „Eurovizijos“ pusvalanduką irgi pramiegočiau.
– Paskutinis straipsnis, kurį teko skaityti, buvo apie jūsų atliktą procedūrą. Žiūrint iš praktinės pusės, ar skaičiavote per kiek laiko atsipirks vazektomija?
Aš ją pasidariau 2014 metais. Ji jau atsipirko.
Apie viešą erdvę:
– Ar dažnai lankotės baruose?
– Per dažnai. Tiksliau, ne per dažnai, bet kai lankausi, tai užsibūnu.
– Ar turite mėgstamą barą, ar nuolatos bandote naujas vietas?
– Aš turiu 5–6 vietas, kuriose lankausi. Paprastai nekeičiu lokacijų. Man patinka pažinti barmenus ir kad jie mane žinotų. Santykis su darbuotojais yra labai svarbu. Į barą einame ne prisigerti, o bendrauti.
– Penki dalykai svarbiausi bare jums.
– Baro darbuotojai, barmenas, barmenė, muzika, bent 3–4 lageriai.
– Rekomenduokite vieną barą, nesvarbu kurioje šalyje jis bebūtų.
– „Jerusalem Tavern“ Londone.