Tris dienas trukusioje šėlionėje pasirodė gausus būrys pasaulinio garso žvaigždžių bei profesionalių, mažiau industrijai žinomų, atlikėjų. Daugiausiai dėmesio susilaukę muzikiniai šou vyko pagrindinėje festivalio scenoje „Vulcano”.
Pirmąją dieną didžiausią pasisekimą turėjo dviejų muzikinių grandų projektas NAS & Damian „Jr. Gong“ Marley. Novatoriškais gilių ir paprastų tekstų kūrėjas NAS bei bene garsiausio regio muzikos atlikėjo Bobo Marley sūnus Damian sudarė nepakartojamą muzikinį užtaisą, sujungusį du skirtingus stilius. Žavu tai, jog drauge jie pristatė ir savo garsiausių solinių projektų dainas, kurios gerai žinomos muzikos pasaulyje.
Antrąją dieną pagrindinės scenos vakaro vinis buvo legendinė hip-hopo grupė „Wu-Tang Clan“. Jau septynioliktus gyvavimo metus skaičiuojantis kolektyvas vis dar turi parako, kad išjudintų keliatūkstantinę minią. Grupės devyni išskirtiniai charizmatiški nariai atliko savo partijas žymiausių kūrinių, turėjusių populiarumą net nuo 1993-ių metų. Tai bene stipriausias festivalio pasirodymas.
Paskutinės dienos galingiausią muzikinį užtaisą detonavo keli atlikėjai. Visų pirma tai vienas žymiausių Vokietijos hip-hopo grandų – Samy Deluxe. Tai tarsi duoklė šaliai, kurioje vyksta festivalis. Vietiniai publikos stebėtojai kraustosi iš proto dėl šio atlikėjo pasirodymų, kuriuos užpildo sodrus gyvų instrumentų skambesys bei stilingi ir malonūs ausiai pritariamieji vokalai. Antrasis uždaromojo vakaro šou etapas sekė su Missy Elliott pasirodymu. Nors tai muzikine prasme nebuvo stipriausias koncertas, tačiau šiuo išėjimu ant scenos atlikėja vertė publiką kelti aplodismentų bangas iš šokinėti iš vietos. Beveik tuzino žmonių grupė darbavosi šou metu, tarp kurių buvo pritariamasis vokalas, skirtingų stilių šokėjai bei didžėjus. Pasirodymo metu atlikėja netgi sugebėjo patekti tarp koncerto stebėtojų ir apsupta apsaugos sėkmingai atlikti vieną kūrinį. Šiuo savo gestu įrodė, jog atlikėjai yra tokie patys žmonės, kaip ir stebėtojai kitapus scenos.
Be išvardintų muzikos veteranų didžiojoje scenoje taip pat pasirodė tokie garsūs veidai kaip: amerikietis greitakalbio repo atstovas Tech N9ne, Mineapolio hip-hopo pažiba, išskirtinės albinoso išvaizdos vyrukas Brother Ali, prancūzai IAM, amerikiečių hip-hopo muzikos armija „Boot Camp Click“, vokiečių garsiausias regio atstovas Gentleman, Niujorko ir Bostono duetas Masta Ace & Edo G bei daugelis kitų.
Be pagrindinės scenos grandų buvo dar trys zonos, pateikusios ne mažiau įspūdingų pasirodymų. Plačiosioms masėms mažiau žinomos grupės bei artistai neretai pateisina lūkesčius su kaupu ir jie tampa tikru festivalio atradimu. Šiemet taip pat verta buvo pamatyti tokio tipo muzikinių komandų, kurios žadino garsinius receptorius bei kėlė nuostabos bangas.
Naujosios Zelandijos žavioji atlikėja Ladi6 pateikė klasikinį hip-hopo muzikos variantą – didžėjus ir vienas muzikantas ant scenos. Švelniu savo balsu ir grakščiais judesiais atlikėja pakerėjo ne vieną stebėtoją. Gražiosios lyties atstovių gretose taip pat šauniai pasirodė kanadietė Eternia. Savo repavimo technika lenkianti ne vieną reperį ir sukelianti pavydo bangas dėl gabumų šioje srityje. Didelį pasisekimą turėjo soul muzikos atlikėjas, multiinstrumentalistas, prodiuseris ir didžėjus – Mayeris Hawthone'as. Jo gyvas pasirodymas kartu su „The County“ grupe paplūdimio scenoje sukėlė tik teigiamas emocijas, išsiskirdamas iš visų festivalio koncertų. Puiki aplinka bei pozityvus muzikinių garsų plaukimas. Tai buvo tarsi viso kelių dienų sekusio renginio baigiamasis akordas.
Nors festivalio kertinis akmuo yra muzikiniai šou, tačiau paraleliai daug dėmesio skiriama ir kitoms hip-hopo subkultūros meninėms išraiškoms: grafičiui, gatvės šokiui, riedlenčių virtuozams. „Splash!” muzikos festivalis šįmet ypač didelį dėmesį skyrė riedlenčių varžyboms. Tam specialiai buvo sukonstruotos triukams atlikti reikalingos rampos bei sukurtas vientisas pasažas, pavadintas „Culture Arena”. Grafičių kultūrą atstovavo garsiausios šio meninio stiliaus komandos iš Danijos, Vokietijos bei Italijos.
Gatvės šokio erdvėje taip pat netrūko kraują stingdančių kovų. Ant parketo galimybę parodyti savo lankstumo gebėjimus turėjo ir atstovai iš Lietuvos.
Jau devynis metus iš eilės šį festivalį lanko didesnės ar mažesnės hip-hopo subkultūros gerbėjų grupės iš Lietuvos. Šįmet „Splash!” festivalis pateikė vieną stipriausių muzikinių sudėčių bei ne ką menkesnę kultūrinių-meninių erdvių grupę. Sulig kiekvienu nuvykimu į šį renginį po atviru dangumi, atrodo jau nėra ką pamatyt ir niekas nebenustebins kitais metais, tačiau viskas keičiasi pamačius ateinančių metų grupių sąrašus. Po tokio tryliktojo festivalio, manau, galima tikėtis dar aukštesnio lygio renginio su pilnu lūkesčių pateisinimo paketu. Laukiam kitų metų „Pliūkšt!” („Splash!”) festivalio!
