Dainininkės vaikystė buvo kupina sunkumų, ligų ir neturto. Edith motina jos auginti nenorėjo, o tėvas – negalėjo. Nepaisant visų iššūkių ir rumpo gyvenimo, išskirtinio balso savininkė tapo bene geriausiai žinoma visų laikų prancūzų atlikėja pasaulyje ir gastroliavo tiek Europoje, tiek už Atlanto.
108-ųjų unikaliosios atlikėjos gimimo metinių proga, kitų metų sausio 5 dieną Palangoje ir sausio 6 dieną Vilniuje vyks du įspūdingi pasirodymai, kuriuose tarptautinio pripažinimo sulaukusi atlikėja Nathalie Lermitte atgaivins prancūzų legendos gyvenimo ir muzikos istoriją.
Dviejuose Lietuvos miestuose vyksiantį šou įkvėpė 2007-ųjų metų biografinis muzikinis filmas „La Vien En Rose“ (liet. Rožinis gyvenimas) apie Edith Piaf, tuo metu šiandien kviečiame susipažinti su 10 neįtikėtinų faktų apie atlikėjos gyvenimą.
Gimė scenos žmonių šeimoje
Edith Piaf, kurios tikrasis vardas yra Džiovana Gasion, gimė 1915 metų gruodžio 19 dieną Paryžiuje. Ilgą laiką buvo manoma, kad moteris pasaulį išvydo gatvėje, tačiau vėliau mitas paneigtas, įrodant, jog Edith gimė vienoje iš miesto ligoninių.
Savo išskirtinį balsą ir talentą atlikėja veikiausiai paveldėjo iš tėvų: dainininkės tėvas Luisas Alfonsas Gasionas buvo iš Normandijos kilęs gatvės artistas ir akrobatas, turėjęs darbo teatre patirties, o mama – Aneta Džiovana Mailard – Italijoje gimusi barų dainininkė.
Būdama trejų apako
Edith vaikystė nebuvo lengva, tačiau situaciją dar labiau apsunkino laikinai prarasta rega. Būdama trejų Edith susirgo keratitu (skausmingu akių ragenos uždegimu), kuris komplikavosi ir atėmė mergaitės regą.
Laimei, maždaug po ketverių metų būsima atlikėja magiškai pasveiko. Anot vienos Edith Piaf biografijos autorės, mergaitė regą atgavo po piligriminės kelionės, skirtos pagerbti Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės.
Edith Piaf – Non, Je ne regrette rien:
Augo viešnamyje
Pagimdžiusi Edith, jos motina kūdikį paliko tėvui. Visgi, po kelerių metų tėvas sulaukė šaukimo iš Prancūzijos kariuomenės ir išvyko kovoti Pirmajame pasauliniame kare, todėl mergaitę paliko jos močiutei iš mamos pusės. Grįžęs iš kariuomenės Edith tėvas dukrą pasiėmė ir parvežė savo paties mamos globai į Normandiją.
Čia Edith gyveno neilgai, tačiau augo gan įdomioje vietoje. Močiutei priklausė viešnamis, todėl mergaite dažnai rūpindavosi šešios čia nuolat dirbusios prostitutės ir kai kurios laikinos darbuotojos. Paaugusi Edith atskleidė, kad šias moteris ji laikė tarytum savo šeima, o taip pat teigė mananti, jog labai mėgo vyrus būtent dėl savo gyvenimo viešnamyje patirties.
Muzikinę karjerą pradėjo gatvėse
Atgavusi regą ir šiek tiek ūgtelėjusi, Edith prisijungė prie tėvo, kuris gatvėje praeiviams demonstruodavo akrobatinius numerius. Iš pradžių mergaitė padėdavo su tokiais darbeliais, kaip aukų prašymas iš žiūrovų, tačiau vėliau pradėjo dainuoti.
Tiesa, tuo metu Prancūzijoje tokie pasirodymai gatvėse buvo draudžiami, bet Edith gerai susidraugavo su vietiniais policijos pareigūnais ir už tai baudžiama nebūdavo.
Paauglystėje išlaikė tėvą
Tiek alkoholikė ir prostitutė motina, tiek nuolat keliaujantis tėvas finansiškai padėti dukrai negalėjo, todėl prasimanyti pinigų nuo ankstyvo amžiaus Edith teko pačiai. Prisijungusi prie tėvo gatvės pasirodymų ji netrukus atrado savo talentą ir pradėjo uždirbti.
Netrukus Edith tapo pagrindiniu gatvės pasirodymų dėmesio centru ir pradėjo gastroliuoti visoje šalyje. Nuostabaus grožio paauglės balsas padėjo išlaikyti ir save, ir tėvą, kas tęsėsi apie trejus metus, kol jų keliai išsiskyrė. Tiesa, Antrojo pasaulinio karo metais ji ir vėl susitiko su tėvu ir džiaugėsi galėdama rūpintis juo iki pat mirties.
Septyniolikos tapo mama
1932 metais, būdama septyniolikos, Edith sutiko ir įsimylėjo Luisą Dupontą, su kuriuo netrukus susilaukė dukros Marcelės. Pora įsikėlė gyventi kartu mažame kambaryje, kartu su atlikėjos pussesere vardu Momon. Visgi, Edith nebuvo gera mama ir greitai grįžo prie gatvės pasirodymų.
Po metų Edith paliko mylimąjį ir pasiėmė dukrytę su savimi. Deja, būdama vos dvejų metų amžiaus Mercelė susirgo meningitu (infekciniu nervų sistemos susirgimu) ir mirė.
Dėl mažo ūgio praminta Žvirbliuku
Kelią į didžiąją šlovę Edith atvėrė ją gatvėje dainuojančią išgirdęs naktinio klubo savininkas Luisas Leplyfas, įkalbėjęs moterį ateiti pas jį dirbti atlikėja. Nepaisant stipraus balso, Edith buvo vos 142 cm ūgio, todėl L. Leplyfas ją praminė Žvirbliuku, kaip ji dažnai vadinta iki pat gyvenimo pabaigos.
Naktinio klubo savininkas atlikėjos reklamai skyrė daug laiko ir pinigų, todėl pritraukė nemažai to meto vietinių įžymybių, kurios pastebėjo moters talentą. L. Leplyfas išmokė atlikėją, kaip elgtis scenoje ir įkalbėjo vilkėti juodą suknelę, kuri vėliau tapo neatsiejama jos pasirodymų dalimi.
Draugavo su pasaulio bokso čempionu
Vienų iš savo tarptautinių gastrolių metu, Edith sutiko ir įsimylėjo prancūzų boksininką ir tuometinį šio sporto pasaulio čempioną Marcelį Cerdaną.
Poros santykiai tapo didžiuliu žiniasklaidos dėmesio centru tiek Prancūzijoje, tiek už jos ribų. Visgi, 1949 metais M. Cerdalas žuvo lėktuvo katastrofoje, skridamas iš Paryžiaus į Niujorką pasimatyti su Edith.
Edith Piaf – La Vie En Rose
Turėjo daug priklausomybių
Nepaisant įspūdingo talento ir tokių muzikai įtaką padariusių dainų, kaip „Rožinis gyvenimas“, Edith Piaf gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Ilgus metus ji turėjo stiprią priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, dėl ko jai išsivystė reumatoidinis artritas ir nemiga, vėliu atlikėjai buvo operuotas skrandis, išsivystė kepenų problemos.
1961 metais praradusi sveikatą Edith sukaupė paskutines jėgas ir dar koncertavo Paryžiuje, bet po pusantrų metų, būdama 47-erių, mirė nuo vėžio. Daininkės gyvenimas buvo vertinamas prieštaringai, dėl ko Paryžiaus arkivyskupas uždraudė laikyti mišias. Nepaisant to, laidotuvių ceremonijoje dalyvavo 40 tūkstančių gerbėjų, o Paryžiuje teko stabdyti eismą.
Atlikėjos garbei pavadinta žvaigždė
Sunkus ir nemažai kritikos sulaukęs atlikėjos gyvenimas neužgožia fakto, kad Edith turėjo išskirtinio grožio balsą ir talentą, dėl ko šiandien yra laikoma garsiausia visų laikų prancūzų dainininke.
Apie atlikėją ir jos gyvenimą yra publikuoti šimtai straipsnių, parašytos dešimtys knygų, išleistų filmų ir dokumentinių pasakojimų. 1973 metais Paryžiuje įkurta Edith Piaf draugų asociacija, 1977 metais jos garbei įkurtas privatus muziejus, o 1981 metais astronomės Liudmilos Karačkinos atrasta žvaigždė pakrikštyta „3772 Piaf“ atlikėjos atminimui.