Arminas Lydeka specialios 15min transliacijos metu teigė, kad Jungtinėje Karalystėje itin griežtų tradicijų buvo laikomasi visais laikais, o už pastarųjų puoselėjimą atsakinga ne kas kitas, o karališkoji šeima.
„Karalienė Elžbieta II šiame poste buvo 70 metų, nenuostabu, kad jos valdymo laikotarpis yra vadinamas ištisa epocha ir jos gedi visa šalis, o kartu ir visas demokratinis pasaulis. Nedaug yra žmonių, kurie būtų gyvenę ne jos valdymo laikais.
Suprantant, kad visi žmonės yra mirtingi, jau prieš kelerius metus buvo paruoštas protokolinis veiksmų planas, kaip turi valstybė elgtis, kai karalienė mirs.
Tuo tikslu iškart buvo sušaukta speciali taryba, kuri yra numatyta pagal teisės aktus, ją sudaro keletas išskirtinių valstybės asmenų. Ta taryba iškart fiksavo buvusio monarcho mirtį ir pranešė, kas taps naujuoju monarchu“, – procedūras per pirmąsias valandas po karalienės Elžbietos II mirties išaiškino etiketo ekspertas.
Pasak A.Lydekos, karaliumi tapęs princas Charlesas galėjo rinktis bet kokį vardą – jis nėra apribotas vien jam suteiktais vardais. Tačiau naujasis monarchas nutarė pasirinkti turimą vardą ir tapo Karoliu III.
Jau imta kalbėti, kad naujojo karaliaus oficiali karūnavimo ceremonija įvyks tik kitąmet. A.Lydeka aiškina, kad taip daroma iš pagarbos mirusiai karalienei Elžbietai II: „Tas laikotarpis, po kiek laiko turi įvykti oficiali karūnavimo procedūra, nėra apibrėžtas.
Reikia suprasti, kad naujojo monarcho karūnavimas yra ne tik iškilmės ir oficialus įžengimas į sostą, bet ir išlaukimas, mirusio buvusio monarcho gedėjimas. Ta procedūra turi būti suderinta su gedulu. Vertinant, kad karalienė Elžbieta II buvo itin gerbiama ir jos reitingai visuomenėje mušdavo rekordus, tam tikras solidus atstumas bus išlaikytas.“
Jungtinė Karalystė niekada nebūna be monarcho – naujasis valdovas juo tampa automatiškai po senojo mirties. Pasak A.Lydekos, taip daroma dėl vienos svarbios priežasties: „Karalius skelbiamas pirmąją dieną po buvusiojo mirties, nes jis gauna tam tikras pareigas, kurias privalo atlikti per dešimties dienų oficialaus gedulo laikotarpį.
Vienas iš svarbiausių dalykų – aplankyti keturis pagrindinius Jungtinės Karalystės regionus. Tai – ne vien Anglijos, bet ir visos Jungtinės Karalystės karalius. Protokolu nustatyta, kurią dieną karalius turi apsilankyti kuriame iš šių kraštų“, – pasakoja A.Lydeka.
Pasak eksperto, pirmiausia karalius Karolis III apsilankys mišiose Londone, vėliau vyks į Škotiją, Šiaurės Airiją ir Velsą.
„Taip parodoma visų regionų svarba. Visur smulkiai aprašyta, kas karalių lydį, su kuo susitinka, kaip vyksta visos procedūros – jau nekalbant apie pačias laidotuves, kurios vyksta Londone“, – teigia A.Lydeka.
Na, o kiti Jungtinės Karalystės visuomenės nariai gedulą gali išreikšti spalvomis.
„Su gedulu yra susijusios tam tikros spalvos – juoda ir balta, kartais dar tamsiai violetinė. Išreiškiant pagarbą mirusiam monarchui, visuomenės nariai stengiasi demonstruoti, kad jie gedi kartu su visa šalimi“, – 15min sakė A.Lydeka.
Prieš karalienės Elžbietos II mirtį buvo kalbų, esą princas Charlesas gali atsisakyti sosto ir perduoti jį savo sūnui princui Williamui. Tačiau, pasak A.Lydekos, tam tikri ženklai jo apsisprendimą tapti karaliumi rodė jau seniai: „Jis (Karolis III – aut. past.) į savo mamą, karalienę Elžbietą II, kreipėsi prašydamas, kad ji pripažintų jo naująją sutuoktinę Camillą karaliene konsorte. Karalienė ilgokai delsė, bet galiausiai šį sprendimą priėmė“.
Žiūrėkite visą transliaciją:
Primename, kad 97-uosius metus ėjusi Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II, ilgiausiai kada nors valdžiusi Britanijos monarchė, mirė ketvirtadienio popietę Škotijoje. Liūdną žinią pranešė Bakingamo rūmai.
„Šią popietę Balmorale ramiai mirė karalienė“, – rašoma pranešime, paskelbtame 18 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Po daugiau nei 70 metų valdžiusios Elžbietos II mirties paskelbtas 10 dienų nacionalinis gedulas, o naujuoju karaliumi tapo vyriausiasis velionės sūnus princas Charlesas, kuris nuo šiol bus žinomas kaip Karolis III.
