Tačiau be „Krikštatėvio“ nebūtų ir Alo Pacino. Tada aktorius buvo kylanti Niujorko teatro žvaigždė ir buvo sukūręs tik vieną vaidmenį kine – 1971 m. dramoje apie narkotikus „Panika adatų parke“, kai Francis Fordas Coppola, prieštaraudamas studijos „Paramount Pictures“ norams, kovojo, kad A.Pacino vaidintų jo mafijos epopėjos princą. Vėliau sekė pusę amžiaus trukusi svarbiausių kino vaidmenų serija, įskaitant dar du Michaelo Corleone vaidmenis filmuose „Krikštatėvis 2“ ir „Krikštatėvis 3“.
„Krikštatėvio“ premjera įvyko 1972 m. kovo 15 d. Niujorke, o praėjus 50 metų galima įsivaizduoti, dėl kokių priežasčių Pacino nebenori apie tai kalbėti. Galbūt jam gėda ar pikta dėl to, kad šis vienintelis vaidmuo iš jo kino karjeros pradžios vis dar dominuoja jo gyvenimo aprašyme, o gal jis pasakė viską, ką apie tai galima pasakyti.
Tačiau praėjusį mėnesį duodamas interviu telefonu 81-erių metų Pacino apie filmą kalbėjo gana filosofiškai ir net įnoringai. Jis tebėra karštas šio filmo ir to, kiek Coppola ir jo kolegos aktoriai stengėsi jį paremti, gerbėjas, ir vis dar žavisi tuo, kad šis filmas jam padovanojo karjerą.
„Esu čia, nes vaidinau „Krikštatėvyje“, – kalbėdamas iš savo namų Los Andžele sakė Pacino. „Aktoriui tai tarsi laimėjimas loterijoje. Aš filme neturėjau daryti nieko kito, tik atlikti vaidmenį.“
Kaip prisiminė Coppola, Pacino buvo tas, kurį jis visą laiką matė šiame vaidmenyje, ir tai buvo kandidatas, dėl kurio buvo verta rizikuoti, nepaisant to, kad jam trūko patirties.
„Kai skaičiau „Krikštatėvio“ knygą, vis jį įsivaizdavau, – sakė Coppola kitame interviu. „Ir aš neturėjau kito pasirinkimo. Man tai visada buvo Alas Pacino. Štai kodėl taip atkakliai siekiau, kad jis suvaidintų Michaelą. Tai buvo mano problema.“
Tačiau, kaip aktorius sužinojo per kelerius ateinančius metus, sukurtas gyvenimo vaidmuo jam atnešė savų rūpesčių.
„Šiandieniniame pasaulyje sunku paaiškinti, kas aš tuo metu buvau ir koks tai buvo smūgis“, – sakė Pacino. „Jaučiausi taip, tarsi staiga būtų pakilusi kažkokia uždanga ir visos akys būtų nukreiptos į mane. Žinoma, jos buvo nukreiptos ir į kitus filmo aktorius. Bet „Krikštatėvis“ man suteikė naują tapatybę, su kuria man buvo sunku susitaikyti.“
Pacino papasakojo apie tai, kaip jį pasirinko filmui „Krikštatėvis“, apie šio filmo kūrimą, apie jo palikimo svorį ir apie tai, kodėl po šio filmo jis niekada nebevaidino tokio personažo kaip Michaelas Corleone. Tai – redaguotos pokalbio ištraukos:
