Bradas Pittas teigia turintis prozopagnozijos sutrikimą: guodžiasi, kad juo niekas netiki

Apie sveikatos bėdas Holivudo žvaigždė prabilo žurnalo „GQ“ rugpjūčio mėnesio numeriui.

Bradas Pittas teigė kenčiantis nuo prozopagnozijos, nors ji oficialiai jam ir nebuvo diagnozuota.

„Niekas manimi netiki!“ – guodėsi aktorius.

„Scanpix“ nuotr./Bradas Pittas

B.Pittas leidiniui „GQ“ pridūrė norintis susitikti su kuo nors, kas taip pat susidūrė su šiuo sutrikimu, ir išreiškė nerimą, kad negalėdamas atpažinti veidų, jis atrodo „atsiskyręs, neprieinamas, susitelkęs tik į save“.

Visgi tai ne pirmas kartas, kai aktorius prabyla apie šį sutrikimą. Dar 2013-aisiais leidiniui „Esquire“ vyras sakė daug laiko praleidžiantis namuose, nes jį kamuoja prozopagnozijos simptomai.

„Daug žmonių manęs nekenčia, nes mano, kad aš jų negerbiu. Kartais kas nors man pateikia kontekstą, tada aš padėkoju, kad man padėjo“, – apie nesugebėjimą atpažinti veidų tąkart kalbėjo B.Pittas.

Prozopagnozija – kas tai?

Prozopagnozija, dar žinoma kaip veido aklumas (ang. face blindness), reiškia būklę, kai žmogus nesugeba atpažinti veidų. Žvelgdamas į veidą, jis ne tik neatpažįsta draugų ar šeimos narių, bet dažnai net ir paties savęs. Kitaip tariant, sergantieji prozopagnozija žmogaus veidą supranta kaip derinį, sudarytą iš akių, nosies, burnos ir ausų, bet negali priskirti jo konkrečiam asmeniui.

Priešingai, negu galėtų pasirodyti, veido aklumas neturi nieko bendra su regėjimu. Tokioje padėtyje gali atsidurti tiek turintis puikų regėjimą, tiek jo sutrikimais besiskundžiantis asmuo. Veido aklumas taip pat nėra susijęs ir su atminties sutrikimu ar jos praradimu.

Paprastai prozopagnozija kyla dėl patirto insulto, galvos smegenų traumų, kai pažeidžiamos dešiniojo ar abiejų smegenų pusrutulių sritys, ar degeneracinių ligų, kai sutrinka normalus veidų apdorojimo vystymasis. Ji taip pat gali būti ir paveldima. Nepaisant to, veido aklumas yra retas sutrikimas.

Nors tyrimų metu buvo pastebėtas teigiamas oksitocino poveikis kenčiantiems nuo prozopagnozijos, jis nėra iki galo ištirtas ir patvirtintas. Tad galima teigti, kad šiuo metu dar nėra atrasto jokio formalaus prozopagnozijos gydymo.

Susidūrusiems su prozopagnozija labai svarbios įvairios užuominos apie kitą žmogų. Dėl šios priežasties jie atkreipia dėmesį ne tik į išvaizdą, bet ir eiseną, kuri padeda atpažinti sutiktą asmenį. Vis dėlto ši taktika ne visuomet pasiteisina. Dažniausia taip nutinka tada, kai tokie asmenys sutinka pažįstamą žmogų visiškai netikėtoje vietoje arba pastarasis yra pakeitęs savo išvaizdą, pavyzdžiui, persidažęs plaukus.