Po šeštadienį Londono Vestminsterio abatijoje vykusios iškilmingos Karolio III karūnavimo ceremonijos, kurioje dalyvavo karališkųjų šeimų atstovai ir lyderiai iš viso pasaulio, sekmadienį vyko kur kas audringesnė šventė. Jungtinės Karalystės gatvėse nusidriekė „Didžiųjų pietų“ vakarėliai.
Nors karūnavimo ceremonijos šaknys siekia 1066 metus, „Didžiųjų pietų“ vakarėliais siekiama suartinti šių laikų įvairialypes Britanijos bendruomenes.
Po Antrojo pasaulinio karo sunkmečio gatvės vakarėliai buvo labai svarbi Elžbietos II karūnavimo 1953-iaisiais ir įsimintina jos ilgo valdymo metams paminėti skirtų švenčių dalis.
„Didieji pietūs“ – tai bandymas išlaikyti šią kaimynystės dvasią.
„Geriau pažinti savo bendruomenę“
„Nuo puodelio arbatos su kaimynu iki gatvės vakarėlio – „Karūnavimo didieji pietūs“ atneša šventę į jūsų rajoną ir yra puikus būdas geriau pažinti savo bendruomenę“, – sakė Bakingamo rūmai.
Šventiniams pietums karališkieji rūmai ragino pasigaminti vadinamąjį karūnacijos kišą – specialiai šiai progai sukurtas pikantiško pyrago su špinatais, pupomis ir peletrūnais receptas.
Prie Vindzoro pilies vykusiuose Didžiuosiuose pietuose dalyvavo princas Williamas su žmona Catherine. Šios šventės nepraleido ir karaliaus sesuo, princesė Anne.
Ministras pirmininkas Rishi Sunakas surengė pietus savo biure ir rezidencijoje – 10-uoju numeriu Dauningo gatvėje pažymėtame name. Į juos kviečiami bendruomenės savanoriai ir ukrainiečių pabėgėliai.
„Šią svarbią progą žmonės mini vienybės ir vilties dėl ateities dvasia“, – sakė jis.
Fotogalerija:
Senoviniai simboliai
Šeštadienį per tūkstantmečio senumo ritualų kupiną ceremoniją Karolis III buvo karūnuotas Jungtinės Karalystės ir 14 kitų Sandraugos karalysčių monarchu.
Ilgus metus buvęs karalienės Elžbietos II įpėdiniu, 74 metų Karolis tapo vyriausiu kada nors Vestminsterio abatijoje karūnuotu valdovu.
Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby ant Karolio III galvos uždėjo auksinę Šv. Eduardo karūną, kuri yra senovinis šventas monarcho valdžios simbolis.
J.Welby taip pat karūnavo karalienę Camillą.
2,3 tūkst. abatijoje susirinkusių žmonių ir didžiulės minios visoje sostinėje šaukė „Dieve, sergėk karalių“.
Trimitų fanfaros skambėjo kartu su ginklų saliutais visoje Britanijoje.
Grįžusi į Bakingamo rūmus karališkoji šeima pasirodė balkone ir sulaukė dešimčių tūkstančių sveikintojų, nepabūgusių pavasarinio lietaus plojimų ir sveikinimo šūksnių.
