J.Chiraco knyga „Chaque pas doit etre un but“ („Kiekvienas žingsnis turi būti tikslas“) knygynus pasieks ketvirtadienį, nepraėjus nė savaitei, kai teisėjas paskelbė, jog 76 metų jos autorius turės stoti prieš teismą, nes būdamas Paryžiaus meras netinkamai leido valstybės lėšas.
Penkų šimtų puslapių knyga yra pirmoji iš numatyto išleisti dviejų dalių autobiografinio rinkinio. Joje rašoma apie ankstyvą J.Chiraco vaikystę, kuri prabėgo Prancūzijos provincijos Korezo mieste, ir apie nepaprastai sėkmingą karjerą, kuri jį pavertė centrine Penktosios respublikos figūra.
Šios knygos ištraukos buvo spausdinamos dienraštyje „Le Parisien“ ir kituose Prancūzijos leidiniuose. Tačiau dalyvaudamas knygos reklamos kampanijoje J.Chiracas žurnalistams turėjo atsakyti į klausimus ne tik apie memuarus, bet ir apie pateiktus kaltinimus korupcija.
Nors J.Chiraco prezidentavimo laikotarpis nuo 1995 iki 2007 metų bus aprašomas tik antroje knygoje, jau dabar atrodo, kad ir pirmoji knyga taps viena perkamiausių – 230 tūkstančių kopijų jau prekyboje.
Šio uždaro ir paslaptingo Prancūzijos politiko karjera truko daugiau nei tris dešimtmečius. Savo memuaruose jis ne tik kerta kelis stiprius smūgius buvusiems kolegoms, bet ir atskleidžia kai kurias slėptas asmeninio gyvenimo detales.
Buvęs prezidentas neslepia nusivylimo savo įpėdiniu Nicolas Sarkozy, tuometiniu „nervingu, pernelyg uoliu ir nenustygstančiu“ ministru, kuris palaikė J.Chiraco konkurentą Eduardą Balladurą 1995 metų prezidento rinkimuose.
Tačiau kandžiausi vertinimai skirti buvusiam prezidentui Valery Giscardui d'Estaingu, kurio laikais 42-ejų J.Chiracas buvo Prancūzijos ministras pirmininkas.
J.Chiracas jį apibūdina kaip arogantišką ir kerštingą asmenį, ypač po pralaimėjimo 1981 metais. Pasak J.Chiraco, „bendrauti su juo visada buvo sunku“.
Kalbėdamas apie sutuoktinę ir patikėtinę Bernadette J.Chiracas rašo, kad jos požiūris gali būti gana ribotas, ypač kai kalbama apie patį J.Chiracą. „Tačiau jos pažiūros, jos patarimai ir jos kritika visada mane įkvėpdavo. Jos intuicija, sugebėjimas išklausyti ir politinis įžvalgumas dažnai ją išskirdavo iš visų kitų“, – sakė J.Chiracas.
Memuaruose nėra nė žodžio apie korupcijos skandalą, dėl kurio jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė už tai, jog 1993–1998 metais buvo fiktyviai įdarbinęs kelis politinius sąjungininkus.
Nors J.Chiracas turi teisinių problemų, visuomenė jaučia nostalgiją jo globėjiškoms manieroms, kurios labai skiriasi nuo nenumaldomo N.Sarkozy darbo stiliaus. „Ifop“ visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, šį mėnesį J.Chiracas atsidūrė populiariausių šalies politikų viršūnėje, jam palankumą išreiškė 76 procentai respondentų.
