Guvi, žvitriaakė Amelia Anisovych pasirodė specialioje Lenkijos televizijos laidoje „Mergaitė iš bunkerio“. Vedėjos Marios Stepan ukrainietiškai kalbinama mergaitė atsakinėjo rusiškai, pasakojo apie pasirodymą slėptuvėje, savo didžiausias svajones ir tai, kad pasiilgo tėvų – jie liko ginti gimtojo Kyjivo.
Apie Amelią ir jos tėvus skaitykite plačiau čia: Kyjivo slėptuvėje dainavusi 7-metė Amelia – saugi Lenkijoje: tėvai liko Ukrainoje.
„Mėgstu piešti. Ir dainuoti“
„Aš Amelia. Kyjive žaidžiau, turėjau šimtus bičiulių ir draugių. Visus savo draugus myliu, visi man labai patinka, visi jie labai geri, mergaitės ir berniukai. (…)
Labai mėgstu piešti. Ir dainuoti mėgstu. Tėtis man paprastai įjungia kokį nors filmuką, o aš užšoku ant sofos ir ką nors sau dainuoju. Taip, esu artistė, mėgstu ką nors padainuoti. Bet aš mokiausi, nėra taip, kad iš karto pradėjau gerai dainuoti“, – laidoje kalbėjo Amelia.
Paklausta, ar džiaugiasi atvykusi į Lenkiją, Amelia sako, kad tikrai taip, nes labai to laukė ir norėjo: „Žinojau, kad vėl turėsiu labai daug draugų. Bet taip pat galvojau – o gal tie žmonės bus kažkokie kitokie. Bet močiutė man pasakė, kad ne, tai tokie patys žmonės, kaip mes. Ir tai yra tiesa – esate tokie patys.“
Amelios tėvai liko Kyjive, mergaitė tikina jų pasiilgstanti, tačiau žinanti – jie susitiks, nes „tai juk mano tėvai“.
Apie savo garsųjį pasirodymą Amelia sako taip: „Aš šiek tiek gėdijausi, buvo vakaras, gal buvau truputį pavargusi. Bet padainavau, labai stengiausi.“
Ši daina, nes ją visą moka
Kodėl šita daina? Anot Amelios, tiesiog kitų dainų pirmus posmus ji gerai prisimenanti, o toliau tekstą nelabai: „Dar darželyje norėjau kažką padainuoti, bet pamiršau žodžius ir nutraukiau po pirmo posmo. Labai gailėjausi, kad nepavyko pabaigti dainos. Todėl nusprendžiau, kad tai negali pasikartoti, tad uždainavau dainą, kurią gerai prisimenu.
Nestovėjau scenoje, o tiesiog rūsyje. Bet įsivaizdavau, kad esu scenoje, kad pilna žmonių, tūkstančiai jų!
Tai buvo mano svajonė – vienintelis dalykas, kuris neatitiko, kad nestovėjau scenoje, o tiesiog rūsyje. Bet įsivaizdavau, kad esu scenoje, kad pilna žmonių, tūkstančiai jų!“
Kokia didžiausia Amelios svajonė? Ne lėlė, saldainiai ar kažkas panašaus. Net ne pamatyti savo tėvus – Amelia svajoja apie taiką Ukrainoje.
„Didžiausia svajonė, kad Ukrainoje būtų vėl taika. Labai to norėčiau... Tada visi draugaus. Pagaliau visi galės daryti namuose, ką darė kažkada, pagaliau galės normaliai miegoti. Juk visos svajonės... Štai tėtis norėjo kačiuko ir kačiukas pas mus atsirado, nes tėtis juk to norėjo.
Tad reikia norėti ir tai išsipildys. Bet gali ir neišsipildyti, kad aš noriu taikos Ukrainoje? Gal ir išsipildys, kol kas to nežinau. Bet tikiu“, – truputį net išsigandusi pačios savo žodžių svarsto Amelia.
Ji atskleidžia – Lenkijoje jai baisoka, čia esą viskas kitaip nei Kyjive, ji nieko nepažįsta, todėl tų nepažįstamų žmonių šiek tiek bijo.
Tad reikia norėti ir tai išsipildys. Bet gali ir neišsipildyti, kad aš noriu taikos Ukrainoje? Gal ir išsipildys, kol kas to nežinau.
Patikinta laidos vedėjos, kad bijoti nėra ko, nes ją visi čia myli, mergaitė pasitikslina: „Mylėtumėte, jeigu ir nebūčiau bunkeryje dainavusi?“
Išgirdusi, kad dabar į Lenkiją atvažiuoja daug jos amžiaus vaikų ir visi jie mylimi, nes tiesiog yra geri vaikai, Amelia atsipalaiduoja – ji juk tikrai gera.
Dar labiau ji atsipalaiduoja ir net šokinėja iš džiaugsmo gavusi dovanų lėlę, kuri irgi dainuoja. „Jūs tikra burtininkė“, – tokiu komplimentu apdovanoja lėlę įteikusią laidos vedėją.
Mergaitės močiutė Vera, atvykusi kartu į Lenkiją, neslepia nerimo dėl Kyjive likusio sūnaus ir marčios, jie, kaip sako, tiesiog negalėjo išvykti iš savo miesto ir savo šalies.
Grėsmė buvusi reali
Laidoje kalbinti ir Lenkijos pareigūnai sako, kad mergaitei buvo kilusi reali grėsmė – esą šis karas yra ir prieš vaikus, ypač tokius, kuriuos pamato visas pasaulis. Juk girdėdami Amelios dainą žmonės suprato ir kontekstą, kad ji dainuoja požeminėje slėptuvėje, kur Kyjivo gyventojai slepiasi nuo Rusijos kariuomenės bombų ir raketų.
„Vaikas gali būti kovojančios šalies, kovojančio Kyjivo simbolis, bet neturi būti karo auka. Buvo tokia tikimybė, kad Amelia tapo taikiniu“, – sakė vienas iš Amelią bei jos močiutę ir brolį išvežusių pareigūnų, kurio veido televizijos žiūrovai neišvyko.
Vaikas gali būti kovojančios šalies, kovojančio Kyjivo simbolis, bet neturi būti karo auka. Buvo tokia tikimybė, kad Amelia tapo taikiniu.
Tą patį sako ir Malgorzata Gosiewska, Lenkijos Seimo vicepirmininkė:
„Septynmetis vaikas, apie kurį po to, kai uždainavo slėptuvėje, sužinojo visas pasaulis, turėjo bėgti ne tik nuo bombų. Turėjo bėgti ir nuo noro jai atkeršyti. Ten kovojama su vaikais, kovojama su didvyriais. Tiesiog jie žudomi. Kiekvienas karas yra baisus, bet V.Putino karas yra nukreiptas prieš civilius, moteris ir vaikus, prieš žmones, kurie turi drąsos prieštarauti tam blogiui.
Amelia buvo taikiniu. Todėl ją reikėjo kuo greičiau atvežti į Lenkiją ir tai pavyko.“
Pasaulis pastebėjo
Vaizdo įraše iš Kyjivo slėptuvės užfiksuota Amelios daina „Let it go“ ištirpdė daugelio širdis. Į įrašą, kurį žiūrėjo milijonai, dėmesį atkreipė ir originalioji Elsa – filme „Ledo šalis“ („Frozen“) šį personažą įgarsinusi aktorė Idina Menzel.
„Mes jus matome“, – tviteryje parašė I.Menzel. – Mes tikrai, tikrai jus matome.“
Šalia žinutės aktorė pridėjo mėlynos ir geltonos – Ukrainos vėliavos spalvų – širdelės simbolius.
