Ukrainos Lvivo mieste gimęs Rusijos ir Izraelio pilietis, oligarchas Mikhailas Fridmanas skeptiškai vertina sankcijas, kurias Vakarai taiko tokiems Rusijos verslininkams, kaip jis. Londone nuo 2015 metų gyvenantis M.Fridmanas Ispanijos portalui „El País“ išdėjo, ką apie visą tai galvoja.
„Populizmas yra labai patrauklus, bet praktiniu požiūriu sankcijos yra nenaudingos – verčia šiuos verslininkus grįžti į Rusiją, nes jie negali vykti kitur“, – sakė 57-erių bendrovės „Alfa Group“ įkūrėjas.
Fridmanas tikino besijaučiantis tarsi įkalintas. Jis pasitraukė iš investicinės bendrovės „LetterOne“, kurioje jis ir jo verslo partneris Piotras Avenas turėjo apie 50 procentų akcijų. „LetterOne“ investicijų portfelį sudaro „Alfa-Bank“ privatus bankas Rusijoje, ir „DIA“ Ispanijos mažų kainų prekybos centrų tinklas.
Be to, jo kredito kortelės buvo užblokuotos ir jis negali keliauti į Europos Sąjungos šalis.
„Didžiosios Britanijos valdžios institucijos turi man skirti tam tikrą sumą, kad galėčiau važinėti taksi ir nusipirkti maisto, bet tai bus labai ribota suma, jei pažiūrėtumėte į pragyvenimo išlaidas Londone. Vis dar nežinau, ar to užteks normaliam pragyvenimui. Aš net negaliu nieko nusivesti į restoraną. Turiu valgyti namuose ir praktiškai esu namų arešte“, – guodėsi jis.
Fridmanas teigė dar nežinantis, ar pavyks išlaikyti namą, kurį jis įsigijo, kai su šeima persikėlė gyventi į Didžiosios Britanijos sostinę. „Neaišku, ar galėsiu toliau gyventi Londone, ar būsiu priverstas išvykti, ko dabar negaliu ir nenoriu dėl daugelio priežasčių“.
„Vakarams reikalai nepagerės, jei daug puikių ir įdomių verslininkų bus priversti vykti atgal į Rusiją. Juk privatus verslas neturi jokios įtakos Putinui“, – tvirtino jis.
Fridmanas tikino, kad yra „idiotiška“ manyti, jog oligarchai gali priversti Putiną nutraukti karą. Tiesa, pokalbio metu su „El País“ žodžio „karas“ jis atsargiai vengė ir jį apibūdino, kaip „nelaimę“ ar „situaciją Ukrainoje“.
„Londone gyvenu jau aštuonerius metus, investavau milijardus dolerių į Didžiąją Britaniją ir kitas Europos šalis, o atsakas į tai yra toks, kad jie viską iš manęs atima ir išmeta“.
„Beje, nenoriu kelti rizikos daugeliui žmonių, kurie nuo manęs priklauso“, – aiškino jis, užsimindamas apie 400–500 tūkst. darbuotojų, kurie, pasak Fridmano, dirba jam arba turi tiesioginių ryšių su jo įmonėmis Rusijoje.
M.Fridmanas svarstė, kad nors privatūs verslininkai negali daryti įtakos Putinui, jie galėtų „pabandyti perteikti savo požiūrį, jei turėtų daugiau pasirinkimo laisvės“. Tačiau dabartinėje situacijoje sankcionuoti asmenys „turės grįžti į Rusiją, kur jie neturės kitos išeities, kaip tik būti absoliučiai lojalūs. Kur ir toliau dirbs, nes yra energingi, šaunūs ir talentingi asmenys, kurie kurs verslus ir darbo vietas“.
Oligarchas primygtinai reikalavo, kad Vakarai suprastų, jog yra įvairių pažiūrų rusų, tad negalima bausti jų visų. „Vakarai turėtų būti protingesni, nes baudžiant rusus vien dėl to, kad jie yra rusai, didėja konfrontacija ir antivakarietiškos politikos rėmėjų skaičius Rusijoje“, – tikino jis.
Visgi, galiausiai M.Fridmanas pripažino, kad kai kurios ekonominės sankcijos gali būti veiksmingos, kadangi jos daro spaudimą Rusijos ekonomikai, o tuo pačiu ir nacionalinių lyderių nuomonei.
„Tačiau sankcijos privatiems verslininkams neturi prasmės, nes dauguma jų savo verslą sukūrė pasitelkdami talentą, pastangas ir asmeninę kvalifikaciją“, – pokalbio pabaigoje dar kartą savo mintį pabrėžė rusų oligarchas.
