Autobiografijoje E.Johnas aprašė pietus su savo mama ir tada dar būsimu sutuoktiniu Davidu Furnishu. Į svečius E.Johnas pakvietė ir pažįstamą psichiatrą. Pastarasis pasiteiravo, ar prie jų negalėtų prisijungti ir tuo metu Anglijoje viešintis „jo klientas Michaelas Jacksonas“.
„Negalėjau atsisakyti“, – knygoje rašė E.Johnas.
Tiesa, pirmoji garsių atlikėjų pažintis įvyko gerokai anksčiau. Po vieno koncerto Filadelfijoje E.Johną ir M.Jacksoną supažindino Elizabeth Taylor.
„Jis buvo pats mieliausias vaikis, kokį tik galite įsivaizduoti, – prisiminė už M.Jacksoną keliais metais vyresnis E.Johnas, tačiau pridūrė, kad laikui bėgant tai pasikeitė. – Tik Dievas žino, kas dėjosi jo galvoje, ir tik Dievas žino, kokių receptinių vaistų jis buvo pripumpuotas, bet kaskart man jį sutikus, vis pagalvodavau, kad tas vargšas vaikinas neteko proto. Jis buvo psichiškai nesveikas, kėlė nerimą su juo esantiems. Buvo labai liūdna, tačiau jam padėti negalėjai: jis buvo dingęs, išėjęs į savo pasaulį, apsuptas žmonių, kurie jam sakydavo tik tai, ką jis norėjo girdėti.“
Kaip rašo „Vulture“, kai E.Johnas paskambino D.Furnishui ir pranešė, kad kartu su jais pietaus ir M.Jacksonas, labai greitai jį nutraukė piktas ir garsus jo šauksmas „Ar tu juokauji?“
„Ne. Aš sakiau, kad nebus taip keista, kaip jis gali tikėtis. Bent jau dėl to aš neklydau. (...) Jie buvo gerokai keistesni, nei galėjau įsivaizduoti“, – rašė E.Johnas.
Pasak dainininko ir autobiografijos autoriaus, buvo saulėta diena, bet žmonės pietavo viduje su užtrauktomis užuolaidomis, nes M.Jacksonas sirgo baltme.
„Vargšas vyrukas atrodė baisiai, buvo labai silpnas, jis sirgo. Jo makiažas atrodė lyg būtų padarytas maniako (…). Jo nosis buvo užklijuota pleistru, prie veido prilaikančiu tai, kas buvo iš jos likę, – knygoje rašė E.Johnas. – Jis tik sėdėjo, beveik nieko nesakė, skleidė nejaukias bangas (...). Man susidarė įspūdis, kad jis jau kurį laiką nevalgė kitų žmonių apsuptyje.“
M.Jacksonas nevalgė nieko, ką buvo paruošę E.Johno darbuotojai. Su savimi, kaip rašoma knygoje, M.Jacksonas atsivežė asmeninį virėją, tačiau net ir jo paruošto patiekalo dainininkas nepalietė.
„Po kurio laiko jis pakilo nuo stalo ir neištaręs nė žodžio kažkur dingo. Po dviejų valandų jį radome kotedže, kuriame gyveno mano namų tvarkytoja: ji sėdėjo ir stebėjo Michaelą Jacksoną, tyliai žaidžiantį vaizdo žaidimus su jos 11-mečiu sūnumi, – tęsė knygos autorius. – Dėl neaiškių priežasčių jis nesugebėjo būti suaugusių žmonių kompanijoje.“
Eltono Johno nuomone, M.Jacksono muzikinis iškilimas ir tapo priežastimi, turėjusia daugiausia įtakos jo fiziniams ir psichiniams pasikeitimams: „Jis buvo įsitikinęs galintis sukurti albumą, geresnį už „Thriller“, o taip nepavykus jausdavosi sugniuždytas.“
Pirmą kartą kaltinimai vaikų išnaudojimu popmuzikos karaliui M.Jacksonui pareikšti 1993-iaisiais. Tais pačiais metais atlikėjo artimieji iškėlė atsakomąjį ieškinį. Skelbiama, kad dešimtajame dešimtmetyje M.Jacksonas buvo paguldytas į reabilitacijos kliniką, kurioje gydėsi priklausomybę nuo skausmą malšinančių vaistų.
M.Jacksonas mirė 2009 m. birželio 25 d. Kaip skelbiama jo mirties liudijime, atlikėjo organizme rastas gerokai per didelis propofolio – miegoti padedančio vaisto – kiekis.
E.Johnas apie M.Jacksono mirtį sužinojo koncertuodamas. Pagerbdamas velionį, dainininkas jam skyrė dainą „Don’t Let the Sun Go Down on Me“.
Apie M.Jacksonui mestus kaltinimus vaikų išnaudojimu E.Johnas nekalbėjo.
