Lietuvoje per metus autizmas diagnozuojamas 200-300 vaikų. Ruošiantis 2024-ųjų metų pokyčiams švietimo sistemoje, kai bendrosios paskirties mokyklos turės priimti visus vaikus – su negalia ar be, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia visas Lietuvos šeimas ir mokyklas pažiūrėti šį pozityvų filmą ir kalbėtis apie mūsų visų skirtingumą bei kaip tai mus praturtina.
Po filmo peržiūros LR Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys prisipažino, kad ši istorija yra nuostabi ir jam kilo daug įžvalgų: „Man asmeniškai įstrigo faktas, kad Islandijoje ir pasaulyje yra beveik 2 proc. autistiškų žmonių, ar skaičiai Lietuvoje yra iš tikrųjų tokie? Kodėl mes bėgame nuo tos temos? Gyvenimui su šiuo sutrikimu reikia ne medikamentinio gydymo, o artimųjų, paslaugų, visuomenės, bendruomeniškumo. Autizmas yra nematomas. Susimąsčiau, gal ir daugiau yra tokių žmonių aplinkui. Herojus sako, kad užsimiršta ar pameta sakinį. O kas nesame pametę sakinio? Kuo mes skiriamės nuo šio herojaus?“
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžė, kad įtraukiojo ugdymo tema yra labai aktuali: „Turime 2024-ųjų metų tikslą. Filmas parodo, koks ilgas kelias mūsų laukia, kokie esame skirtingi ir unikalus būdas kiekvienam surasti savo laimės receptą. Kiekviena šeima turėtų pamatyti šį filmą. Labai rekomenduočiau eiti klasėms su mokytojais, nes tai yra puiki terpė aptarti klasės klimatą, bendravimą ir kad kiekvieną reikia priimti, nes gal jis pasaulį jaučia kitaip.“
Edukologė Austėja Landsbergienė prisipažino, kad beveik trečdalį filmo praverkė: „Tai jautrus ir teisingas filmas. Šį filmą turėtų pamatyti mokytojai. Šį filmą turėtų pamatyti tėvai. Šį filmą turėtų pamatyti vaikai. Aš ir džiaugiuosi, ir bijau tos dienos, kai visi vaikai bus integruojami į bendrojo lavinimo klases. Džiaugiuosi, nes tikiu to nauda - matant inkliuziją Islandijoje, širdis dainuoja. Bijau, nes dar matau labai didelės dalies ir mokytojų, ir tėvų nepasiruošimą ir net pasipriešinimą. Tačiau tikiu, kad, pažiūrėję tokį (dokumentinį!) filmą, daug žmonių išgyvens vidinį pokytį.”
TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė skundėsi, kad su akiniais ir kauke verkti neįmanoma: „Labai jautrus filmas. Svarbus filmas, ypač Lietuvai, nes labai daug kas nežino apie autizmą, Aspergerio sindromą – kas tai yra. Šie iššūkiai nematomi. Tuos požymius vertina kaip išlepinimą. Labai gražu, kad herojus, kai jam leido būti savimi, pasiekė neįtikėtinų rezultatų – bendravime, komunikavime, savivertėje. Šio jauno vaikino drąsa ir ryžtas įkvėpė mane pagalvoti apie kitus žmones. Neuroįvairovė yra stebuklinga, jeigu mes keičiame požiūrį į ją.“
Filmo pagrindinį herojų Brynjar Karl įgarsinęs aktorius Dominykas Vaitiekūnas irgi rekomenduoja filmą pamatyti tiems, kurie galbūt dar niekada nesusidūrė su autizmu: "Šį filmą labai svarbu pamatyti, tam, kad filmo metu susidurtume su savo nuostatomis, galėtume geriau pažinti arčiau esančius ir pamatytume savo akimis, kad žmogaus įgalinimas daryti pačius keisčiausius dalykus kuria stebuklus."
Giedrė Šopaitė-Šilinskienė, Aukok.lt vadovė, linki, kad kiekvienoje mokykloje šis filmas atrastų savo valandėlę - ne tik pasižiūrėti, bet ir aptarti: „Pagrindinė mintis, kurią išsinešu iš filmo, kad tikrai mes visi esame vienoje gelbėjimosi valtyje. Ir čia nėra „mūsų“ ar „jūsų“ vaikų, yra visi vaikai, kuriems visiems turi atsirasti vietos laimingai augti ir ugdytis, susirasti draugų, pomėgių ir realizuoti save. Šis filmas yra pati geriausia įžanga į gerą ir šviesų Kalėdinį laiką.“
„Kaip „Titanikas“ mane išgelbėjo“ (Islandija, 2020) – tai dokumentinis filmas, įkvėptas tikros istorijos apie islandą berniuką Brynjar Karl, kurio aistra istoriniam laivui „Titanikas“ tapo jo raktu į sėkmę gyvenime. Autizmo spektro sutrikimą turintis Brynjar per mažiau nei metus iš dovanotų LEGO kaladėlių sukonstravo 6,33 metrų ilgio „Titaniko“ repliką, ir ši istorija apskriejo visą pasaulį.
