1972 metų spalis. 51-erių Barbara Baekeland grįžo iš vakarėlio savo dvare Kensingtone ir ketino nusivilkti lapės kailinius, bet netikėtai buvo užpulta. Užpuolikas iššoko iš tamsos ir bandė ją sugriebti. Barbarai pavyko išsilaisvinti ir ji išbėgo iš namų šaukdamasi pagalbos. Jaudulys padarė savo – B.Baekaland suklupo ir nukrito ant šlapio asfalto. Užpuolikas moterį sekė ir pasinaudojęs kritimu sugriebė ją už plaukų bei nuvilko į atokesnę vietą. Barbara bandė įsikibti į netoliese esančius metalinius vartus, tačiau tai dar labiau įsiutino užpuoliką. Jis nubėgo į namą pasiimti peilio ir po kelių sekundžių, mojuodamas juo, nusiteikė grasinti visiems, kas tik ketintų priartėti. Barbaros gyvenimas galėjo baigtis tą pačią sekundę, jei ne jos draugė Sue Guinness, kuri netikėtai atvyko į svečius. Nereikia nė sakyti, kad Sue buvo išgąsdinta išvysto vaizdo, tačiau nepaisant to, nuskubėjo draugei į pagalbą. Akivaizdu, kad užpuolikas nesitikėjo tokios įvykių eigos. Jis akimirką sustingo tarpduryje, tada apsisuko ir pabėgo. Tačiau policijai pavyko jį greitai surasti. Ir štai čia paaiškėjo šokiruojanti dalis: vyras, kuris taip norėjo nužudyti moterį, buvo jos pačios sūnus – 26-erių Antony „Tony“ Baekelandas.
1972 metų lapkritis. Po minėto įvykio nepraėjo nė mėnuo. Barbara pakvietė savo draugę Sue vakarienės. Namuose buvo ir jos sūnus. Ponia Guinness, kuri prieš kelias dienas matė siaubingą Tony išpuolį prieš motiną, pasijuto nejaukiai. Po vakarienės ji ilgai dvejojo, ar išeiti, nes baiminosi, kad Tony ištiks dar vienas priepuolis. Tačiau galiausiai Barbara išlydėjo bičiulę, sakydama: „Jis niekada manęs nesužeis.“ Tai buvo paskutinis kartas, kai Sue matė savo draugę. Netrukus Tony šaltakraujiškai įsmeigė virtuvinį peilį motinai į krūtinę.
Kodėl jis taip troško, kad motina mirtų? Norint tai sužinoti, reikia pažvelgti į šeimos istoriją ir surasti šiurpiausius skeletus, slypinčius šios garsios giminės spintose.
