Savo knygoje H.Maddison aprašė patyrimus gyvenant J.Hefnerio viloje. Ji nevengė atskleisti pikantiškų detalių. Pavyzdžiui, kaip kartu su būriu merginų seksualiai apsirengusios mirkdavo vonioje ir tenkindavo H.Hefnerio užgaidas. Tačiau anot jos, nieko tikro tame nebuvo – užgniaužusios šleikštulį merginos vaidindavo, kad joms tai patinka.
Neigiamai autorė atsiliepė ir apie H.Hefnerio asmenybę – knygoje jį aprašė kaip manipuliatorių, kuris tyčia stengdavosi sukiršinti merginas. Jos teigimu, garsenybė savo „zuikutes“ terorizavo ir fiziškai, ir morališkai.
„Supratau, kad su manimi elgėsi negerai. Aš nustojau bijoti žmonių, nebesu priversta būti ištikima H.Hefneriui. Nekalbėjau su juo kelerius metus, nėra reikalo kalbėtis ir dabar. Be to, aš parašiau tiesą“, – išleidusi knygą viešai sakė H.Madison.
Pasirodžius leidiniui H.Hefneris kurį laiką tylėjo, tačiau vis dėlto nusprendė duoti atsaką.
„Per visą savo gyvenimą galėjau pasigirti daugybe romantiškų santykių su nuostabiomis moterimis. Daug jų pasitraukė ir susikūrė laimingus gyvenimus, tačiau iki pat šių dienų išliko mano draugės. Deja, yra ir kelios tokios, kurios pasirinko perrašyti istorija ir tiesiog nori išlikti rampos šviesoje. Turbūt verta prisiminti seną posakį – negali laimėti visko“, – sakė jis.
