Kino filmų legenda A.Hepburn – naujos dokumentikos „Audrey: More Than an Icon“ objektas. Apie aktorės gyvenimą pasakojančioje juostoje sudėti jai artimiausių žmonių interviu, taip pat ir sūnaus Seano Ferrero prisiminimai apie 1993-aisiais nuo vėžio mirusią motiną.
Dokumentikoje parodomas ir dar niekur iki tol neviešintas pačios A.Hepburn interviu, kuriame ji pasakoja apie savo tėvą Josephą Victorą Anthony Rustoną, mergaitę palikusį kai jai buvo šešeri, rašo Dailymail.co.uk. Tėvo nebuvimą šalia aktorė apibūdino kaip „traumą“, joje palikusią „labai gilią žymę“.
„Apie mano močiutę tėtis pasakojo, kad geriausia Aubrey išsaugota paslaptis yra ta, jog ji liūdėjo, – toliau su ašaromis akyse paaiškino Emma Ferrer, aktorės anūkė.
Liūdna darosi apie tai galvojant. Tikiu, kad ji tik norėjo meilės ir būti mylima. Manau, savo gyvenime ji tai gavo, bet ne iš daug žmonių. Žinai, baisu būti mylimiausiai moteriai pasaulyje, kuriai trūksta meilės.“
Plačiai žinoma, kad filmo „Pusryčiai pas Tifanį“ žvaigždė užaugo siaučiant Antrajam pasauliniam karui ir kad ji kentė badą, kol buvo priversta slapstytis nuo nacių. Pasak Dailymail.co.uk, A.Hepburn gyveno su mama – jos tėtis, fašistų judėjimo šalininkas, šeimą paliko kelios dienos iki karo pradžios 1939-aisiais.
„Mano tėvai išsiskyrė, kai buvau šešerių. Šis įvykis ilgam įstrigo manyje. Dėl mus palikusio tėvo tapau nepasitikinti savimi, tikriausiai visam gyvenimui“, – kadaise pasakojo pati A.Hepburn.
Aktorė taip pat atskleidė, kad jos motina Ella van Heemstra apie tėvo išėjimą savo mažai dukrai sakė, jog jis „išvyko į kelionę“, bet nemanė, kad vyras grįš.
„Galvojau, kad mano mana niekada nesiliaus verkti. Visą naktį ji kūkčiodavo. Girdėdavau ją kitame kambaryje. Stengdavausi būti su ja. Nuo pat dienos, kai išėjo, ilgėjausi jo, – prisiminimais dalijosi aktorė.
Būdamas vaikas negali to suprasti. To bejėgiškumo jausmo, taip pat jo keistumo. Nesupranti, bet žinai, kad tėtis išvyko. Tai buvo mano pirmas patirtas smūgis vaikystėje. Tai – viena iš traumų, palikusi manyje gilią žymę.“
Filme atskleidžiama, kad 1964-aisiais A.Hepburn išreiškė norą susitikti su ilgai nematytu tėvu.
„Užvaldė smalsumas, – aktorę citavo Dailymail.co.uk. – Norėjau sužinoti, kur jis yra, ar jis vis dar gyvas. Su Raudonojo kryžiaus pagalba sužinojau, kur gyveno mano tėvas – jis buvo Airijoje.“
Tačiau susitikimas su tėvu nebuvo toks, kokio tikėjosi A.Hepburn. Aktorės bičiulis, fotografas Johnas Isaacas sakė, kad jis moterį sužlugdė.
„Pasakojant, ji verkė, – atskleidė J.Isaacas. – Ji sakė, kad jis elgėsi labai šaltai. Jis jos nepriėmė – ir tai ją labai įskaudino.“
1968-aisiais A.Hepburn nusprendė šiek tiek pristabdyti karjerą Holivude ir dėmesį sutelkti į šeimą. Šį sprendimą pati aktorė pavadino savanaudišku.
„Dėl to labai džiaugiausi galėdama likti namuose su vaikais. Tai nebuvo auka, nes nemaniau turinti rūpintis savo vaikais. Tas šeimos jausmas yra labai svarbus. Manau, jis esminis. Vaikystėje supratau, kaip svarbu vaikui turėti tėvą. Jaučiausi beviltiškai dėl atstumto arba savo noru nutolusio tėvo.
Jei būčiau galėjusi su juo reguliariai matytis, būčiau jautusi jo meilę ir turėjusi tėvą“, – tęsė A.Hepburn. Jos tėvas mirė 1980-aisiais, sulaukęs 91-erių.
Dar gruodį A.Hepburn sūnus S.Ferreras „Fox News“ pasakojo, kad jo motina buvo pasiryžusi juos auklėti apsupdama meile.
„Manau, kad dėl karo ir tėvų skyrybų ji jautėsi netekusi dalies vaikystės, – tada sakė vyras. – Vaikas nusipelno meilės, prieraišumo, galimybės žaisti ir nieko nedaryti, sėdėti po medžiu, skaityti knygą, svajoti, ir niekuo nesirūpinti.“
Pasak vyriausio A.Hepburn sūnaus, kurių aktorė turėjo du, ji visuomet troško būti mama.
„Gimiau vėlai. Prieš tai ji patyrė porą persileidimų. Jai pagaliau susilaukus vaiko, ji tarsi išgijo. Prieš gimstant man ji neteko mano sesutės beveik šeštą nėštumo mėnesį. Su tuo jai susitaikyti buvo sunku.
Buvimas mama jai teikė daugiausiai džiaugsmo. Bet kurioje jos nuotraukoje su savo vaikais – ar bet kokiais vaikais – jaučiamas jos skleidžiamas džiaugsmas, net šiandien“, – tęsė jis.
