Liutauro Elkimavičiaus filmo „Godzila II: monstrų karalius“ recenzija:
Japonai paleido savo monstrą tolimais 1954 metais. Ir jau trisdešimt penkiuose filmuose jis traiško namus ir gąsdina žmones. Nustebinti maurojimu ir destrukcija jau vargu ar pavyks. Todėl žiūrim, kuo jis gali mus pradžiuginti savo naujausiame įsikūnijime.
Reikia pasakyt, kad mano vidiniam greenpeace tikrai patiko filmo „ekologinė“ idėja apie milžiniškus titanus, miegančius mamos žemės įsčiose ir prabundančius ginti savo gimdytoją nuo mirtinai pavojingos epidemijos. Nuo septynių milijardų parazitų, išdidžiai save vadinančių Homo Sapiens, bet realybėje tai tik viską ėdančių ir čia pat besituštinančių bluselių, kurie švarius motušės žemės okeanus apšiko bilijonais tonų plastikinių atrūgų.
Kurie siurbia jos juodą kraują, tik tam, kad savo pačių pasigamintomis mašinytėmis iškosėtų į jos žydinčius sodus trilijardus juodų debesų. Kurie baigia nuėsti nuo planetos visą gyvybę, pakeisdami ją cementiniais monstrais, gaminančiais kokias nors beprasmiškas plaukų garbanojimo žirkles ar naujo modelio vitaminizuotus nagų priauginimo klijus. Todėl pagrindinė tema, man patiko, bet Dieve mano, kaip jie ją išniekino.
„Warner Bros. Pictures“, šitie pinigus taškantys mulkiai, padarė kažką tokio totaliai kraupaus, kad senasis 1954 metų Gojira užsimerkia, sako 消えろ ir pasidaro seppuku. Viskas atlikta tokiu prastu ir klaidas magnetizuojančiu stiliumi, kad jau po kelių minučių žiūrėjimo galvoji, kad scenaristų buvo 212. Po vieną kiekvienai filmo minutei. Ir iki premjeros jie nesimatė, nesusirašinėjo ir nesiskambino. Jie net nežinojo vienas apie kitą. Jie tykiai rašė ir fantazavo tą savo vieną minutę, o tada jų visų darbus sudėjo belekaip į krūvą ir padarė filmą. Tokią klaidų ir durnumo kratalynę.
O ir visa kita irgi neblizga. Vaidyba nesuvaldyta ir teatralizuotai perdėta. Logika tyliai rūko kamputyje. Efektai dramatiški, tačiau neišradingi ir nestebinantys. Dailininkas tiesiog perpiešė kompu senus japoniškus filmus. O veikėjų man visai negaila, nes jie kvaili ir jų vaidmuo tai tik cypti, kai eilinė pabaisa kriokdama ir leisdama iš ausų dūmus šliaužia pro šalį. Todėl, deja nėra už ką sirgti ir dėl ko jaudintis.
Eilinių eilinė Holivudo šviesų ir garsų kakofonija, be empatijos, be prasmės, be charizmos. Pabaisos griauna. Žmonės bėga. Armija šaudo. Bet gale – happy end, miestus atstatysim, kūnus palaidosim, o driežas ir toliau snaus okeano gelmėse. Iki kitos serijos.
Todėl – Ne. Nežiūrėkit. Negaiškit. Jei norit Kaiju (didelių pabaisų) filmų, geriau pažiūrėkit Cloverfield (2008).
p.s. Gojira tai dviejų japoniškų žodžių junginys. Gorira (Gorila) ir Kujira (Banginis).
Nuotaika 5/10
Atlikimas 3/10
Turinys 2/10
Žiaurumas 2/10
#LEMovies 2/10
Reziume: didelis laužas, sudėtas iš 200 milijonų JAV dolerių kupiūrų.
Jei jums patiko, žiūrėkite: „Godzila“ (2014), „Kongas: Kaukolių sala“ („Kong: Skull Island“) (2017), „Ugnies žiedas“ („Pacific Rim“) (2013),
Filmas – trukmė 212 min.
Ką mano kiti:
„IMDb“ filmui skiria 6,5 iš 10.
„Rotten Tomatoes“ filmui skiria 41 iš 100
„Metacritic“ filmui skiria 48 iš 100.
Filmo anonsai:
