Kino dievaitė jausmus išsakė laiškuose savo buvusiam Niujorko vaidybos mokytojui Lee Strasbergui. Tai jam ji skundėsi dėl vienatvės, kurią jautė dirbdama Holivude, ir dalijosi sielvartu dėl komplikuotų meilės ryšių.
Viename skyriuje, kurį parašė po skyrybų su beisbolo žvaigžde Joe DiMiggio, M.Monroe klausia savęs, kodėl „visada jaučiausi taip, lyg būčiau kažkokia nevisavertė žmogysta, kodėl, kitaip tariant, esu blogiausia. Net ir fiziškai – visada buvau įsitikinusi, kad man kažkas negerai“.
Tačiau geriausiai jos būseną atspindi raštelis, parašytas 1958 metais žlugus antrai santuokai su dramaturgu Arthuru Milleriu.
„Gelbėkit, gelbėkit, gelbėkit. Jaučiu gyvenimą, kai viskas, ko noriu, – tik mirti“, – rašė ji.
M.Monroe mirė nuo per didelės vaistų dozės 1962 metais.