Pasirodo, Marlonas Brando iš tikrųjų net nebaigė vidurinės mokyklos, o neretai kontroversiški jo pasisakymai apie abejotinas socialines problemas sutrikdydavo net ištikimiausius gerbėjus.
Tačiau knygoje apie aktorių „Brando’s Smile“ atskleidžiama kita, visai nežinoma jo, žvaigždės, kurios apetitas seksui buvo toks pat didelis kaip ir žinioms, turėjusios biblioteką su daugiau nei 4000 knygų filosofijos, religijos ir visomis kitomis temomis, pusę.
Jos autorei Susan Mizruchi buvo leista prisiliesti prie asmeninių Marlono Brando archyvų – laiškų, garso įrašų, dokumentų, kurie padėjo išsiaiškinti, kad aktorius augo alkoholikų šeimoje, buvo verčiamas naktimis vaikščioti po barus ir juose ieškoti namo nebesugebėjusios pareiti motinos; kurio su azijiete aukle vaikystėje praleista naktis tapo jo fetišo egzotinės išvaizdos moterims priežastimi ir kuris galiausiai jautėsi nuvylęs savo paties atžalas.
„Marlonas Brando buvo plačiai nesuprastas“, – sakė Susan Mizruchi.
„Jis turėjo šiurkštaus, klastingo mačo asmenybę, bet tikrovėje buvo švelnus, ramus, jautrus ir užjaučiantis, nepasotinamo smalsumo vyras“, – tęsė ji.
Marlonas Brando vedęs buvo tris kartus, susilaukė mažiausiai 11 vaikų – tiek jų jis yra pripažinęs. Įspūdingas ir jo mylimųjų sąrašas. Ankstesni biografai į jį įtraukė tokias žvaigždes kaip Marilyn Monroe, Marlene Dietrich, Grace Kelly ir net našlė Jacqueline Kennedy. Deja, nei vieni su minėtomis ir nutylėtomis moterimis užmegzti santykiai neišlaikė laiko išbandymų. Kaip rašė Susan Mizruchi, tam įtakos turėti galėjo nerami aktoriaus vaikystė.
Jo tėvai buvo alkoholikai – tėtis dar ir fiziškai smurtavo, o mama dažnai dingdavo. Marlonas Brando prisipažino: „Mano mama pasirinko butelį vietoje rūpinimosi manimi“. Apleistas motinos, jis nesugebėjo įsipareigoti ilgam laikui, o tėvui jausta neapykanta neleido jam pačiam tapti autoritetu kitiems.
„Jam reikėjo, kad moterys jo norėtų, tačiau užmezgęs su jomis santykius jis pasijusdavo užspaustas ir palikdavo jas“, – rašė Susan Mizruchi.
Užaugęs Nebraskos valstijoje, Omahoje, džiaugsmo Marlonui Brando neteikė ir akademinis pasaulis. Aktorius buvo pasiutęs – kabinetuose užrakindavo mokytojus, sukeldavo gaisrus, yra sulaužęs ne vieną mokyklos skambutį ir net jos išmestas. Tačiau visą likusį gyvenimą jis bandė už tai atsigriebti – su knyga rankose Marlonas Brando užmigdavo taip pat dažnai, kaip ir apsikabinęs moterį, nors jos, kitaip nei mokslai, aktorių domino nuo pat vaikystės.
Ketverių metų amžiaus Marloną Brando prižiūrėjo egzotinės išvaizdos auklė – danų ir indoneziečių kraujo turinti 18-metė. Atėjus vakarui, berniuką reikėjo paguldyti į lovą. Kadangi negalėjo vaiko palikti vieno, auklė atsigulė šalia. Kalbama, kad šis ankstyvas prisiminimas prisidėjo prie jo potraukio kraują kaitinančioms egzotinės išvaizdos moterims.
Negaudavęs dėmesio iš artimųjų, jį berniukas rodydavo už jį silpnesniems – sužeistiems ir pasiligojusiems gyvūnams, kuriuos vesdavosi namo ir ten slaugydavo. Kartą prieglobstį Marlonas Brando suteikė ir gatvėje gulinčiai moteriai.
Marlonas Brando labiau už viską pasaulyje bijojo savo tėvo, o tiksliau jo smurto ir veidmainiavimo. Tėvas, taip pat vardu Marlonas, „mušdavo savo sūnų už prasižengimus, tačiau pats gerdavo ir laiką leisdavo su prostitutėmis, kai keliaudavo darbo reikalais“, sakė Susan Mizruchi.
Marlonas Brando vėliau savo tėvo smurtą naudodavo pasirodymuose. „Jei turiu vaidinti ir būti piktas, galiu prisiminti, kaip mane mušdavo tėvas“, – sakydavo jis.
„Brando buvo stipriai sužalotas tėvo – šiurkštaus vyro, smerkusio savo sūnų, kas visą gyvenimą jam kėlė skausmą. Brando vyresnysis manė, kad vaidyba – pataikaujanti, boheminė veikla, skirta moterims, homoseksualams ir nepritapėliams. Būtent dėl jo Marlonas Brando taip niekada pilnai ir nesimėgavo savo scenoje ar ekrane pasiekta sėkme“, – rašė autorė.
Siekdamas kitų dėmesio, Marlonas Brando puikiai įvaldė viliojimo meną, tačiau ilgalaikėms draugystėms įsipareigoti nesugebėdavo, nes labai mėgdavo tenkinti savo stiprų seksualinį apetitą. Vieša paslaptis, kad aktorius permiegojo su tokiais Holivudo širdžių ėdikais kaip Jamesas Deanas, Cary Grantas, Rockas Hudsonas ir Laurence’as Olivieris, tačiau Susan Mizruchi tarp didžiulio pluošto partnerių pavardžių įrašų apie nuotykius su tos pačios lyties žvaigždėmis nerado.
„Jis buvo tikras mergišius, o jo poreikis moterims buvo priklausomybė, – sakė Susan Mizruchi. – Tai užėmė nesuskaičiuojamą kiekį laiko. Tačiau apie viską prieš darydamas, taip pat romanus, jis gerai pagalvodavo. Meilės laiškuose jis apibūdina, kaip nori maloninti moteris, įžiebti jų aistrą.
Jo močiutė, teigiama, mokėjo gydyti prisilietimu, apie nepaprastus Marlono Brando prisilietimus kalbėjo ir ne viena jo mylimoji: kaip aktorius mokėdavo paliesti jų odą ar plaukus. Jis buvo apdovanotas sugebėjimu priversti moteris pasijusti vertinamomis ir suprastomis.
Tačiau galų gale jis tebuvo aktorius, suprantantis, ko nori moteris, ir tai suvaidinantis. Jis norėjo būti mylimas, jam to reikėjo, bet vėliau sudaužydavo jų širdis, nes nesugebėdavo likti ištikimas.“
Marlono Brando tėvas buvo keliaujantis prekybininkas, todėl aktorius nemėgo apie jį primenančio Holivudo komercializmo. „Kad ir ką palaikė jo tėvas, Brando buvo prieš“, – rašė autorė.
Kadaise jis yra sakęs, kad vaidyba jam „tėra verslas ir nieko daugiau, o tie, kurie apsimeta, kad tai menas, manau, mąsto klaidingai“.
Tačiau nepaisant iškalbingų pareiškimų, Susan Mizruchi rado įrodymų, kad Marlonas Brando intensyviai tobulino savo įgūdžius, domėjosi kiekvienu vaidmeniu, skaitė knygas apie jo įkūnijamus veikėjus, epochą, kurioje jie gyveno, juos supusią politiką ir kultūrą.
Namuose užuominų, kad Marlonas Brando priklausė auksiniam Holivudui, buvo mažai – viską aktorius slėpė sodo pašiūrėje. Čia jis laikė visus kruopščiai surūšiuotus scenarijus, užrašus ir tyrimus. „Dėl tėvui jausto pykčio jis neleido sau viešai pripažinti, kiek daug jam reiškė vaidyba“, – tęsė autorė ir pridūrė, kad vis dėlto apie pačius asmeniškiausius dalykus buvo galima sužinoti iš jo bibliotekos.
„Jis turėjo daugybę knygų apie saviugdą, bandymus suprasti savo paties intrigas. Jis turėjo nemažai knygų apie psichologiją ir šimtus jų apie dietas. Vėlesniame amžiuje, sverdamas beveik 115 kg, Brando suprato, kad jo priklausomybė nuo maisto yra tokia pati, kaip jo tėvų alkoholiui. Jis sakė: „Tikriausiai nėra dietos, kurios nebandžiau“. Jis net hipnozę yra bandęs“, – rašė Susan Mizruchi.
Jo knygų kolekcijoje taip pat buvo galima aptikti leidinių apie šunis, kates, kiaules, meškėnus, delfinų kalbą ir gyvūnų lytinį gyvenimą. Jis mokėjo prancūzų, ispanų ir šiek tiek japonų, italų, vokiečių bei jidiš kalbas, turėjo 700 knygų apie indėnus. „Per knygas jis bandė suprasti jo gyvenime atsidūrusias moteris“, – sakė biografiją apie Marloną Brando parašiusi Susan Mizruchi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Egzotiška gražuolė, apsukusi galvą Marlonui Brando: santykiai iširo dėl melo
Nuostabos neturėtų kelti ir tai, kad aktorius turėjo neįprastą humoro jausmą. Vienos jo namuose surengtos vakarienės metu jo Senbernaro veislės šuo Toto pačiupo svečiams skirtą keptą mėsą. Marlonas Brando pasivijo šunį, išplėšė iš jo nasrų mėsą ir ją šiek tiek keturkojo apkramtytą patiekė ant stalo. Žinoma, tai tebuvo pokštas.
Septintajame dešimtmetyje Marlono Brando karjera šiek tiek sustojo, tačiau ją atgaivino vaidmuo kultiniame 1972 metų filme „Krikštatėvis“, pelnęs jam Holivudo legendos titulą. Po to jis vaidybos mokė tokias žvaigždes kaip Seaną Penną, Joną Voightą ir Whoopi Goldberg bei patį Michaelą Jacksoną.
Paskutinis jo darbas kelios savaitės iki mirties 2004-aisiais (Marlonas Brando mirė būdamas 80-ies) buvo šiek tiek neįprastas – personažo animaciniame filme „Big Bug Man“ įgarsinimas. Įrašyti balso Marlonas Brando atvyko vilkėdamas suknelę, baltą peruką ir makiažą, mūvėdamas baltas pirštines ir su deguonies balionu, paskutiniais metais lydėjusiu aktorių visur.
Labiausiai savo gyvenime Marlonas Brando gailisi vieno dalyko – 1990-aisiais už įseserės Cheyenne mylimojo nužudymą į kalėjimą atsisėdo jo sūnus Christianas. Cheynenne (Marlono Brando ir jo trečios žmonos Taritos Teriipaia) dukra praėjus penkeriems metams nusižudė.
„Brando graužė kaltė dėl nepavykusio vaikų auklėjimo, – sakė Susan Mizruchi. – Jis baiminosi, kad savanaudiškas jo gyvenimo būdas apsunkino gyvenimą jo vaikams. Jis buvo užjaučiantis ir rūpestingas tėvas, tačiau savo vaikams niekada nesuteikė stabilios šeimos ar laiko, kurio jiems taip reikėjo. Jis buvo užvaldytas savo filmų ir moterų, o jo vaikai jautėsi apleisti.“
Sūnaus sulaikymas ir dukters mirtis aktorių sunaikino psichologiškai. Gyvenimo pabaigoje jis jautėsi labai prislėgtas.
„Jis desperatiškai norėjo būti geriausiu tėčiu savo vaikams. Bet galiausiai dėl jo nepasotinamo apetito gyvenimui vietos kitiems jame neliko“, – užbaigė Susan Mizruchi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Parduodama legendinio „krikštatėvio“ Marlono Brando vila Holivudo kalvose
