Kritinė rusų aktorės būklė sukėlė įtarimų dėl nėštumo: kaltas dirbtinis apvaisinimas?

Tragiška aktorės Anastasijos Zavorotniuk istorija viešoje erdvėje sukėlė daugybę kalbų. Nors rusų žvaigždės artimieji prašė žiniasklaidos jų netrukdyti ir nekelti savų versijų, vis dėlto intensyviai diskutuojama, kas galėjo lemti, kad moteriai, kuri net nėra sulaukusi 50 metų, taip staigiai pablogėjo sveikata.
Anastasija Zavorotniuk su Piotru Černyšovu ir dukryte Mila
Anastasija Zavorotniuk su Piotru Černyšovu ir dukryte Mila / „Scanpix“ ir Instagram nuotr.

Nepaisant to, kad nėra tiksliai žinoma, kas galėjo sukelti mirtiną ligą, žiniasklaidoje išplito versija, kad prie to galėjo prisidėti dirbtinis apvaisinimas. Skelbiama, kad šiai procedūrai moteris ryžosi, nes seniai svajojo susilaukti vaiko su sutuoktiniu Piotru Černyšovu, tačiau to padaryti natūraliu būdu jiems nepavyko.

Rusų aktorė kreipėsi į medikus, o po kelių pagalbinio apvaisinimo procedūrų lūkesčiai pasiteisino – 2018-ųjų spalį aktorė susilaukė dukters Milos. Vis dėlto džiaugsmą lydėjo tragiška žinia – tų pačių metų rudenį gydytojai moteriai nustatė smegenų vėžį.

Rusų žiniasklaida praneša, kad aplinkiniai po Milos gimimo pastebėjo, jog aktorė vis rečiau pasirodydavo viešumoje. Taip pradėjo sklisti kalbos, kad sunki liga išsivystė dėl dirbtinai sukelto nėštumo ir grožio procedūrų, kurioms naudojamos kamieninės ląstelės.

Šias kalbas paskatino ir faktas, kad prieš ketverius metus taip pat nuo smegenų vėžio mirusi rusų atlikėja Žana Friskė irgi pastojo pagalbinio apvaisinimo dėka, o po procedūros jos sveikata žaibiškai pablogėjo. Svarstyta, kad auglys iki nėštumo galėjo būti labai nedidelis, jį buvo galima išoperuoti, tačiau procedūra ir nėštumas esą galėjo paspartinti auglio vystymąsi.

Rusų neurochirurgas Viačeslavas Rakas žiniasklaidai teigė, kad Anastasiją užklupęs auglys yra itin agresyvus, tačiau jo atsiradimo priežastys nėra aiškios. Skelbiama, kad pagalbinių apvaisinimo technologijų įtaka smegenų augliams dar neištirta.

Vis dėlto kai kurie medikai sutinka, kad dirbtinį apvaisinimą pasidariusios moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.

„Padidėjusi rizika susirgti vėžiu atsiranda dėl organizmui suteikiamos didelės hormonų dozės procedūros metu. Taip pat po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad gimdos, kiaušidžių, kraujo vėžio rizika nevaisingoms moterims yra didesnė, nei turinčioms vaikų“, – apie dirbtinį apvaisinimą kalbėjo danų mokslininkai.

„Scanpix“ nuotr./Anastasija Zavorotniuk
„Scanpix“ nuotr./Anastasija Zavorotniuk

Prieš kelerius metus Australijos mokslininkų atliktame tyrime teigta, kad moterims, kurioms jauname amžiuje buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo „in vitro“ (IVF) procedūra, rizika susirgti krūties vėžiu buvo didesnė. Vis dėlto žurnale „Fertility and Sterility“ pateiktas tyrimas neatskleidė, ar vėžį paskatina IVF procedūra, ar kitos netiesioginės priežastys.

Tyrimo vadovė Louise Stewart teigė, kad jaunesnio amžiaus moterys, kurioms buvo atlikta IVF procedūra, turėjo 56 proc. didesnę grėsmę susirgti krūties vėžiu. Vis dėlto 40 metų grupėje vėžio rizika nedidėjo. Anot tyrimo vadovės, tai gali būti susiję su didesniu estrogenų kiekiu per jų IVF ciklus.

Rusų autorė Lena Miro taip pat viešai neslėpė apmaudo, kad artimai bičiulei esą buvo suleista „šokiruojanti dozė hormonų“. Neva aktorė nepaisė įspėjimų ir keliamos rizikos, todėl vyresniame amžiuje nusprendė ryžtis šiai procedūrai.

„Blogiausia šioje situacijoje yra tai, kad dirbtinai sukelta liga yra ypač agresyvi ir nėra pagydoma. Jie sukėlė ligą, tačiau nėra būdų ją gydyti“, – aktorės sprendimu piktinosi L.Miro.

Pakilimai ir nuosmukiai: kodėl žvaigždės daro IVF?

2011 m. Amerikos televizijos žvaigždė, programos „E!“ vedėja Giuliana Rancic išgyveno tris IVF kursus, kai mamografijos tyrimai parodė auglį jos krūtyje. Navikas pasirodė esąs piktybinis, todėl buvo iš karto sustabdytas pasiruošimas naujai dirbtinio apvaisinimo procedūrai.

Lumpektomija – krūties rezekcija, kuria siekiama kovoti su naviku, – nedavė teigiamų rezultatų. Giuliana Rancic pasidarė dvigubą mastektomiją, pašalindama abi krūtis – ji atsisakė chemoterapijos ir radioterapijos, bijodama, kad šie gydymo būdai neleis jai pastoti. Tačiau moteriai nebuvo lemta pačiai pagimdyti vaiko. Ji su vyru tėvais tapo surogatinės motinos dėka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Giuliana Rancic
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Giuliana Rancic

Viena iš mielesnių Amerikos porų, modelis Chrissy Teigen ir atlikėjas Johnas Legendas taip pat išbandė šią procedūrą. Chrissy ilgą laiką kovojo su nevaisingumu, tačiau kai pasklido gandai, kad ji pasirinko embriono lytį, daugelis svarstė, jog modelis ryžosi dirbtiniam apvaisinimui, kad pagimdytų mergaitę. 2016-aisiais moteris pagimdė dukrą.

Tada Chrissy Teigen paaiškino, kad jei kas nors mano, jog jie su vyru pasirinko išimtinai moterišką embrioną, o likusieji buvo išmesti, jie klysta: esą jie iš tikrųjų gavo kelis abiejų lyčių vaisius, tačiau visi nepanaudoti yra užšaldyti ateičiai. Ir iš tiesų – 2018 m. porai gimė berniukas.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Chrissy Teigen ir Johnas Legendas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Chrissy Teigen ir Johnas Legendas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Courteney Cox ir Jennifer Aniston
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Courteney Cox ir Jennifer Aniston

Nedaug kas žino, kad aktorė Courteney Cox turi šį tą bendro su savo heroje Monica Geller iš serialo „Draugai“: ji taip pat negalėjo ilgai pastoti. Bandymai pagimdyti vaiką vyko filmavimo laikotarpiu, kai Jennifer Aniston herojė Rachel Green netikėtai pastojo.

Vėliau Courteney Cox prisiminė, kaip sunku jai buvo filmuotis, kai jos draugė turi vaikščioti su didžiuliu pilvu, o ji kiekvieną kartą prisimena persileidimą.

Vis dėlto 2004-aisiais dirbtinis apvaisinimas davė reikalingų vaisių: birželį Courtney Cox pagimdė dukrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis