M.Pliseckaja, kurios nesuvaržyta dvasia nepaisė sovietų eros meno ribų, šeštadienį būdama 89 metų Miunchene mirė nuo širdies smūgio.
Nepaisant garbaus amžiaus, rusų baleto ikona tryško energija, ir jos mirtis pribloškė Maskvos Didįjį teatrą, kuriame lapkričio mėnesį buvo planuojama švęsti jos 90 metų jubiliejų.
„M.Pliseckaja liks amžiams, – teigė Didysis teatras, kuriame velionė šoko net sulaukusi 60 metų. – Ji buvo, yra ir bus“.
Užuojautos dėl M.Pliseckajos, garsėjusios didžiulėmis akimis, ilgomis kojomis ir raudonų plaukų liepsnomis, mirties plūdo iš viso pasaulio baleto žvaigždžių ir šokio gerbėjų.
„Majos Michailovnos Pliseckajos, kelioms žiūrovų kartoms iš viso pasaulio įkūnijusios pačią baleto meno esmę, rafinuotą grožį ir karališką didybę, žvaigždė dabar spindės iš dangaus“, – savo pareiškime rašė Sankt Peterburgo Marijos teatras.
„Didžiųjų Baleto Legendų epocha priartėjo prie pabaigos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė šokėja Diana Višniova.
Baleto legenda Michailas Baryšnikovas M.Pliseckąją pavadino „viena didžiausių mūsų laikų šokėjų“.
Didžiųjų Baleto Legendų epocha priartėjo prie pabaigos.
Tarp ryškiausių jos pasirodymų buvo vaidmenys baletuose „Karmen“, „Ana Karenina“, „Miegančioji gražuolė“ ir „Bolero“ – himne erotiškumui, kuriame ji šoko sulaukusi 50 metų.
Jos vizitine kortele taip pat buvo tapęs Mirštančios gulbės vaidmuo, garsėjęs jos kerinčių judesių, ypač rankų, grakštumu.
Pasipriešinimo simbolis
Yves`o Saint Laurent`o ir Pierre`o Cardino mūza gimė vienoje žydų šeimoje Maskvoje 1925 metų lapkričio 20-ąją.
Jos tėvas inžinierius Stalino režimo metais buvo sušaudytas už tai, kad buvo „liaudies priešas“, o jos motina aktorė buvo apkaltinta išdavyste ir pasiųsta į darbo stovyklą.
Šie išgyvenimai paliko neišdildomą įspūdį balerinai, garsėjusiai savo tiesmukiškumu ir atvirumu.
Ji iš tikrųjų buvo „nepatogus“ asmuo: ji visuomet šokdavo ir sakydavo tai, ką manė ir jautė“, – savo pranešime rašė Didysis teatras, pavadindamas ją „pasipriešinimo siauraprotiškumui ir sovietinei tvarkai mene simboliu“.
Didysis teatras pavadino ją pasipriešinimo siauraprotiškumui ir sovietinei tvarkai mene simboliu.
M.Pliseckają per ilgą jos karjerą dažnai persekiodavo kontroversijos. 1967 metais ji įplieskė skandalą seksualiu Karmen vaidmens, kurį jai sukūrė Kubos choreografas Alberto Alonso, atlikimu.
„Karmen“, kur kiekvienas gestas, kiekvienas žvilgsnis ir kiekvienas judesys turėjo savo reikšmę, skyrėsi nuo visų kitų baletų... Sovietų sąjunga nebuvo pasirengusi tokio pobūdžio choreografijai“, – yra sakiusi M.Pliseckaja.
Šokėja, kuri dėl baleto paaukojo motinystę, našliu paliko savo vyrą, kompozitorių Rodioną Ščedriną.
Didžiojo teatro vadovas Vladimiras Urinas išreiškė viltį, kad balerina bus palaidota Rusijoje.
Duodamas interviu televizijai jis teigė, kad apie M.Pliseckajos mirtį sužinojo iš R.Ščedrino, kuris daugelį metų buvo jos bendradarbis ir yra sukūręs muziką ne vienam jos baletui.
„Jam tikrai buvo sunku kalbėti“, – sakė jis.
